Kalėdos/

Ho ho ho, visai nejaučiu Kalėdų. Taip jau trečius metus. Mmm./// Blogai blogai blogai!!!
Šimtas sveikinumų, šimtas šypsenų... tačiau kaip nėra, taip nėra.
Net mandarinai nepadeda.
Velnias.
Ir dovanos... Jos nėra labai laukiamos, nes žinau, kad dovanų gausiu pinigų, kuriuos greitai ir išleisiu...

Trys kambariokai.

Barakas. Naujas studentas gauna kambarį, kuriame jau gyvena du studentai -
Studentas A - ketvirto kurso moksliukas, kuris galvoja tik apie mokslą. Niekada nebuvo prisigėręs ir visada visada ruošiasi visiems seminarams. Jis niekada neturėjo panelės, hmm... nors dėl to nelabai ir pergyvena. Jis myli savo mamą ir tėtį, dažnai jiems skambina ir klausia patarimo visada, nesvarbu ką darytų. Stiliaus jis neturi, kaip ir draugų. Jo išvaizda nėra nieko išskirtina. Jis pedantas, laisvu laiku tvarko kambarį - tai jam labai patinka.
Studentas B - visiška priešingybė Studento A. Jis visada visur dalyvauja, visi jį pažįsta ir jis tiesiog trykšta teigiama enegrija! Jis tikras gražuolis - tamsūs plaukai, žydros akys, sportiškas kūnas (praleisti metai sporto klube - tikrai tą padaro), stilius. Jis gali suvilioti kiekvieną panelę. Jis niekada neturėjo rimtų santykių ir net nenumano kaip galima bendrauti rimtai. Jis nėra siūlės niekam draugystės, tačiau jis puikiai daro masažus ir gamina. Mokslas... Jis turi puikią atmintį, todėl greitai įsisavina informaciją. Pats nieko nekonspektuoja - visus konspektus gauna iš Studento A.
Studentas C - simpatiškas vaikinas, kuris jau trejus metus turi pastovią merginą ir ją myli. Jis nėra didelis moksliukas, bet kai reikia - su malonumu mokosi. Jis turi trys geriausius draugus, kuriais visiškai pasitiki. Jis turi mėgstamą užsiemimą - plaukiojimas - nuo to jo kūnas įdegęs ir atletiškas. Taip pat jis užsiiminėja joga. Jis nemėgsta didelių party, bet su malonumu dažnai vaikšto į draugų susibūrimus.

Studentai!

- O davaj būsime tikri studentai?
- Čia kaip?
- Mėnesio pinigus išleisime per savaitę, o likusias trys badausime?
- Kam to reikia?
- Tam, kad patirtum tikro studento gyvenimą!

Šis pasakojimas apie du žmonės, kurie pasirinko savo kelią.

Smilgė visada buvo tikra gražuolė. Ji buvo labai bendraujanti, draugiška asmenybė, kurį tikėjo, kad gyvenimas yra rožėm klotas. Juk ji gerai uždirbantis modelis. Populiariausia mokyklos mergaitė.

Oksana visada buvo klasės moksliukė. Vaikščiojanti enciklopedija. Ji manė, kad svarbiausia gyvenime - mokslas. Todėl ji mokėsi. Daug, labai daug.

Smilgė kiekvieną savaitgalį praleisdavo draugų būryje - visi jos draugai buvo vyresni, todėl ji greitai paragavo alkoholį, kartais parūkydavo.

Oksana savo laisvalaikį leisdavo tyrinėdama bibliotekos lentynas - skaitydama Montesjke, Dostojevskį, Šekspyrą, Hobsą. Dažnai užsukdavo į muziejus - ją visada žavėjo menas.

Smiglė puikiai pozavo ir buvo labai fotogeniška, todėl ją dažnai pastebėdavo užsienio dizaineriai. Ji reklamuodavo jų rūbus, kvepalus, batus. Būdama septyniolikos ji pirmą kartą pasimylėjo su italu modeliu. Ji menkai jį pažinojo, tačiau jis jai suteikė tai, ką kitiems ji neleido - kūnišką meilę. Vėliau sekė kiti modeliai, fotografai, stilistai... Ji išbandė visas pozas.

Septyniolikmetė Oksana laimėjo pasaulinę biologijos olimpiadą, tačiau ji nebuvo patenkinta savo laimėjimu. Ji norėjo daugiau. Ji pradėjo dirbti ligoninės priimamąjame - ji neturėjo kažkokių pareigų, dirbdavo viską, ką jai liepdavo. Kartais ji susidurdavo su Smiglės nuotraukomis žurnaluose.

Sulaukusi dvidešimties Smilgė ištekėjo už multimilijonieriaus naftos magnato. Ji retai su juo šnekėdavo, jie tiesiog darė tai. Smiglė pradėjo vartoti kvaišalus, norėdama taip pasislėpti nuo griuvančio gyvenimo. Ji susilaukdavo vis mažiau darbo pasiūlymų... Tada pastojo.

Oksana sekmingai studijavo Šveicarijos universitete mediciną ir džiaugėsi tuo, kad išgelbėjo vieną gyvybę. Ji dalyvaudavo visose konferencijose, prisidėjo prie žmonių gelbėjimo cunamio paliestoje šalyje...

Būdama dvidešimt penkerių, Smilgė iškentė penkias plastines operacijas ir skyrybas. Jos dukrelė augo su tėčiu. Ji liko ant ledo. Neturėdama vilties ir pinigų, ji nusprendė grįžti pas tėvus į gimtinę.

Būdama dvidešimt penkerių, Oksana baigė Šveicarijos universitetą ir pradėjo darbą ligoninėje. Turėjo draugą, kuris ją nuoširdžiai mylėjo, tačiau to jai buvo negana - ji ir toliau tęsė mokslus.

Karts nuo karto, šios mergaitės pasvarstydavo, kas būtų, jeigu jos būtų pasirinkusios kitokį kelią? Galbūt, Oksana būtų tiesiog seselė, bet turėtų nuostabią šeimą? Galbūt, Smiglė būtų buvusi teisininkė, jeigu ne jos paaugliškos svajonės?
Karts nuo karto, šios moterys vartydavo albumą ir matydavo dvi geriausias drauges, kurias išskyrė kvailas vaikiškas užsispyrimas. Jos niekada nesužinos, kaip viena kitos ilgisi ir kaip norėtų gauti atleidimą.

Indėnų išmintis.

Когда-то давно старый индеец рассказал своему внуку одну жизненную
истину.
- Внутри каждого человека идет борьба, очень похожая на борьбу двух
волков. Один волк представляет зло – зависть, ревность, сожаление,
эгоизм, амбиции, ложь… Другой волк представляет добро – мир, любовь,
надежду, любезность, истину, доброту, верность…
Маленький индеец, тронутый до глубины души словами деда, на несколько
мгновений задумался, а потом спросил:
- А какой волк в конце побеждает?
Лицо старого индейца тронула едва заметная улыбка и он ответил:
- Всегда побеждает тот волк, которого ты кормишь.

Be tavęs negaliu

a



Be tavęs ji jaučia silpnumą, ji vos kvepuoja.
Be tavęs jos gyvenimas virsta kančia.
Ji guli lovoj, verkia ir aimanuoja.
Ji nori tavęs čia ir dabar. Būten dabar. Šiuo metu.
Ji apsiverčia ant kito šono, ranka ieško tavęs - ant pagalvės, lovos, grindų - visur, tačiau tu nepasirodai...
Ji griebia telefoną, skambina, klausia, ar kas nors matė tave... Tačiau visi neigia...
Tavo širdį užvaldo neviltis...
Tu bandai miegot, bet tau neįšeina, Vis mastai, kaip tau negera...
Na gi, tablete, kur tu dingai???

Mažule`

-Būk sąžininga sau, mažulė, jis nemylės tavęs. Jis niekada nieko nemyli~ Jis iš tų saulių, kurios apšviečia ir palieka patamsy, suteikdami viltį ir svajones. Tu verksi ir kentėsi ieškodama saulės ir jo šviesos. Tu prarasi viltį, nuspręsi jį pamiršti. Tada tu kreipsies į mane - draugą, aš paduosiu tau ranką, padėsiu išlipti iš bedugnės, kurioje tu sėdėsi. Tu pradėsi vėl gyventi, bet nebebusi kelrodė žvaigždė kitiems... O tada, lyg niekur nieko, saulė nušvies tave, vėl įsibraus į tavo pasaulį. Tada bergždžios pastangos vėl spindėti nepasiteisins - tu vėl krisi į meilės bedugnę, vėl...

Ji pertraukė jo kalbą ir pasakė:

- O jeigu, aš rizikuosiu?

Jis susimąstė.

- Tada tavo rizika gali pasiteisinti arba ne. Tai priklauso tik nuo tavęs ir tavo širdies.

Noriu!

Noriu pavasario.
Noriu saulės.
Noriu šilumos, meilės, naujų batų.
Noriu striukės, pokalbių lovoje, noriu stebėt žvaigždes!
Noriu žmonių šypsenų, laimės, krentančių lapų.
Noriu sulčių, paplūdimio, atostogų, fotosesijos, muzikos.
Noriu žiūrėti filmą, kalbėtis, svajoti, noriu draugus matyti!
Noriu keliauti, dirbti, susipažinti.
Noriu maudytis, po balas braidyti ir šunį vedžiotį.
Noriu relaxinti prie tv, noriu shoppintis.
Noriu ledus valgyti, blynus kepti, rašyti.
Noriu skaityti, vaikščioti, važinėti dviračiu.
Noriu nusišnekėti, nuoširdžiai juoktis ir kvatoti!
Noriu šventę švęsti!
Noriu gerti vyną, šimpaną, tekilą, šotus!
Noriu šokti, šokti su parašiutu, su guma!
Noriu vairuoti, važinėtis ir garsiai rėkti.
Noriu mašinoj valgyt kebabą ir gert coca-colą;D
Noriu bėgioti!
Noriu noriu noriu
GYVENIMU DŽIAUGTIS!

Merginos/vaikinai/batai.

Jeigu, kiekvieną kartą, kai tave įskaudina vyriškoji lytis, pirktum po batų porą, kokio dydžio būtų tavo batų spinta ?

Kaip suprasti vyrus?

* Mieli vyrai nėra gražūs.

* Gražūs vyrai nėra mieli.

* Gražūs ir mieli vyrai yra gėjai.

* Gražūs, mieli ir normalios orentacijos vyrai yra vedę.

* Tie vyrai, kurie nelabai gražūs, bet pakankamai mieli, dažniausiai būna neturtingi.

* Tie vyrai, kurie nelabai gražūs, bet pakankamai gražūs ir jų kišenės pilnos pinigų, galvoja, kad mes mylime ne juos, bet jų pinigus.

* Gražūs, bet neturtingi vyrai myli mus už mūsų pinigus.

* Gražūs vyrai, kurie ne ypač mieli, bet normalios orentacijos, galvoja, kad mes nepakankamai gražios jiems.

* Vyrai, kurie galvoja, kad mes gražios ir kurie yra normalios orentacijos, labai mieli ir turtuoliai, kaip žinoma, labai nedrąsus.

* Vyrai kurie daugmaž gražūs, pakankamai mieli, ir ačiū Dievui normalios orentacijos, kaip tyčia yra drovūs, ir negali žengti pirmo žingsnio.

* Tie vyrai, kurie niekada nežengia pirmo žingsnio, automatiškai prarandę bet kokį domėjimąsi mumis, jei mes imam ineciatyvą į savo rankas.

O kaip sunku būna mokytis, kai visai to nenori!

Laiškai butelyje. Gyvenimas ir meilė.

"Nebūna abipusės meilės. Visada kažkuris labai myli, o kitas naudojasi meile".
Tūkstantį kartų masčiau apie tai: "kas yra meilė?"
Velnias žino... Nežinau! Ar ji egzistuoja? Nežinau. Ar aš ją sutikau? Ne.

Bet... kodėl taip dažnai nutinka, kad vienas myli, o kitas ne? Juk tai taip nesąžininiga! Tai taip sudėtinga. Kaip ir tai, kad žmonės nesuspėja padaryti to, ką jie nori. Jie bijo būti nesuprasti, bijo nuvilti ar nusivilti. Būti įskaudinti. Kodėl jie nerizikuoja? Manau, kad geriau surizikuoti, bet bandyti, o ne norėti ir vėliau gailėtis. Rimtai.

Šį vakarą žiūrėjau nuostabų filmą : "laiškai butelyje". Jis privertė mane susimąstyti, privertė parašyti ir šį įrašą. Aš nežinau kodėl, bet kartais jaučiuosi labai gležna ir tokia... vieniša. Žinau, kad turiu draugų, žinau, kad turiu tėvus... Taip, tai nuostabu, bet kartais norisi kažko dar.

Taip, aš esu išranki. Aš tai pripažįstu ir dėja, taip yra. Širdžiai neįsakysi ką mylėti, o ko ne... Iš tikrųjų, aš daug kartų bandžiau. Bandžiau pamilti, bet neišėjo. Nėra tokios liepsnelės, kurį kutentų širdelę... O gal aš tiesiog per maža? Per jauna suprasti?

Hmm... Teks priprasti, kad gyvenimas yra sudetingas dalykas, kad žmonės ateina ir išeina palikę dalelę savo širdies, ir pasiėmę manosios... Teks priprasti, kad pasitikėti galime tik savimi. Tik pats sau esi geriausias draugas... ( ne, aš nenoriu pasakyti, kad nebūna kitų draugų - jie yra, tačiau pats sau - žmogus vistiek bus geresnis draugas. Jis pats save geriau pažinos)

Viena protinga moteris pasakė: "Nėra gyvenime teisybės, kaip ir nėra abipusės meilės, bet juk niekas nedraudžia tikėti stebuklas, o jie kartais išsipildo." Tikėkimės:)

no my day

Žiauriausia būna, kai žmogui jauti labai labai draugiškus jausmus,
o jis jaučia tau kai ką kitą.
Žiauriausia būna, kad tada reikia viską nutraukti, kad buvo taip gražu...
kas vertė sugrįžti į vaikystę ir jaustis labai gerai! Labai laisvai ir taip...
Sunku išsiskirti su kažkuo, kas galėjo tapti geras draugas. Kuriuo galėtum pasitikėti. Kuris galėjo būti sielos draugas.
Tokiais atvejais noriu prasmegti skardžiai žemėn!



Norėčiau būti bejausmė ir nereguoti į viską taip jautriai. Norėčiau...

ketvirtadieniai užkinsa.

Ketvirtadieniai knisa. Ypač dėl anglų ir teisės istorijos. Šiandien norėjau pailsėti - todėl į du nemėgstamiausius dalykus nėjau. Mane džiugina nors tai, kad kitam semeestre nebus teisės istorijos, o dar kitam - anglų. Dieve - padėk išgyvent:(
Šiandien bandžiau vežt taisyt spausdintuvą, bet šnypštas išėjo:/ Blogai...
Bet už tat smagiai pabuvau su draugais! buvome kine! Yeee! Filmas "Vilngiuotas kelias namo" - visai juokingas:)
Robertas Downey jaunesnysis - gražutis:) kažkodėl jis pakerėjo mane tam filme;D

paprastas nuoširdumas.

Kartais būna dienos, kai atsitinka kažkas labai keisto ir neįtikėtino. Šiandien - viena iš tų dienų. O dėl ko ji tokia pasidarė?? Man parašė klasiokas.

IR parašė ne šiaip banalią "labas.ką veiki?", o labai nuoširdžią žinutę. Žinutę, kurį iš tikrųjų paveikė mane...

Jis atsiprašė. Atsiprašė už viską, ką yra padaręs man blogo... Atsiprašė už vaikiškumą ir išdaigas... Vienžo - jausmas skaitant buvo nepakartojamas. Ačiū, Artūrai, praskaidrinai vakarą, kuris, maniau, bus nepakenčiamas.

O esmė tame, kad aš neturėjau už ką jam atleisti! Aš visiškai nejaučiau jam neapykantos! Jis - mano buvęs klasiokas, o atsiminimai, susiję su klasiokais yra šilti:)))

Paprastas "labas", gali suteikti kitam žmogui daug laimės! Tad būkime vieni kitiems draugiški!:)))

o STUDENTAMS ne taip jau lengva, kaip galvojau :D

...
Bet tai kaip man reikia atostogų!!!
Noriu galėti miegoti iki tol, kol pradeda skaudėti kaulus nuo miegojimo...
Noriu vakarais bastytis gatvėmis, valgyt čipsus ir žiūrėt Kalėdinius filmus...
Rimtai! Būtinai eisiu į Naujametinį vaidinimą! So so good būna! Laukiu nesulaukiu, dievaž.
Noriu nieko neveikt! Rimtai, mėgautis tą būseną, kai nieko neveiki ir taaaaip gera... mmm...

///

Tačiau aš turiu gyventi šią dieną ir ruoštis rytojui. Fuuuuuj, pagalvojus apie tai, kad mano puskė dabar varo žiūrėt spektaklį,o aš tupėsiu barake ir mokysiuos... Jeeetus, nors... viskam savo laikas. Juk ir ji kažkada tupėjo namie ir mokėsi, o dabar mėgaujasi mokslo suteiktais malonumais;D

///

Sunku pagalvot, kad jau trys valandas sėdžiu prie kompo nu ir nieko neveikiu! Reik jį iš,es pro langą! Jis gadina gyvenimą ir atima labai labai daug laiko:/// Žiauriausia būna, kad sėdi su kažkuo kambary, kalbiesi IR chatiniesi. Nathink good.

///

O studentams ne taip jau lengva kaip aš maniau :
* Pinigai baigiasi per dvi, geriausiu atveju trys savaites.
* Maisto nėra. Tenka mokytis gaminti, bet kadangi barakas - bendras gyvenimas, reiškias - valgai ne vienas;D
* MOkytis labai labai daug, o taip tingisi. NOrs sesiją ne prieš akis, bet... nu fuj!
* Mokytis reikia daug, o barake tai daryt man yra ypač sunku. Ypač užaugus sąlygose - turiu savo kambarį, o dažnai - ir visą aukštą. Ką noriu tą darau.
* Rytai.

*

Studentė! Trečia mėnesį. Turbūt.

Sveikas, mielas bloge;D
Puikiai prisimenu tuos laikus, kai dažnai rašydavau čionais ir turėdavau tiek daug minčių! Dievaž, tai buvo taaaip nesenai, o atrodo, kad prieš porą metų...
Pamenu, kaip galvodavau apie tai, kad kai studijuosiu Vilniuje, patirsiu daug daug nuotykių ir galėsiu juos visus čia aprašyt! Maniau, kad bus labai smagu! Iki šiol atsimenu, kaip galvodavau ką jausiu pirmą kartą eidama į universitetą, norėjau viską čia aprašyt, o dabar galvoju, kad kaip gaila, kad nepadariau to! Juk jeigu skaityčiau blogą po poros metų, man būtų begalo įdomu skaityt apie tai, ką kažkada patyriau...

Tad, nuo šiol - kiekvieną dieną rašysiu čia! Nesvarbu kokią nesąmononę, ar mąstysiu apie kažką labai svarbaus ... Galbūt, man dažnai rašant idėjos aplankys mane ... Prisiminus Izabelę net graudu pasidaro, kokia anksčiau buvau išradinga (think ... booring:D)

Tataaaaigi - šiandien lapkričio dvidešimt trečia.
Barakas.
Viena iš eilinių (che-che eilinė diena... kiekviena diena man yra kaip stebuklas! Juk gyvenam vieną kartą, tada manau, kad reikia džiaugtis gyvenimu!!!) dienų, kurios prasidėjo nuo rytinės minties "noriu miegot", o sekanti frazė buvo: "davaj dar pamiegam". Net visas septynias minutes!!! (yeee, partyyyy - rytinis miegas,,, mmm,,, miego trūkumas... feeee) Tada išslinkimas iš lovos ir prausimasis. Ech, atrodau nekažką :D
- Gal davai neinam į Kūrį?
- Aha, miegam.
Vėl šilta, minkšta lovytė, mm... miegas pasiglemžia mane į svajonių...bet ša! Girdžiu balsą mintyse -" kelkis! Juk greit pasibaigs Kūris!!! Paskutinios paskaitos!"
Va, taip, jau stoviu ant kojų pasiryžusi krimst teisės mokslus...

Universitetas.
Po devynių kelios minutės, o mes dar kely į universitetą - nu ką - juk studentai nebūtų studentai... Mūsų mėgstamas dėstytojas paveluoja dešimčia minučių (yeeeee!!! turim laiko pasišnekėt ir pasidalinti naujienomis!!!), tuo tarpu kai kurie studentai ( gal jie serga?...///) parodo nepasitenkinimą dėstytojo neatsakingumu, bet nieko - Kūris nebūtų Kūris jei neateitų.
Tataigi - sužinojome daug naujo apie teismus ir prokuratūrą.
O tada arbatos pertraukėlė... Malonus pokalbis su draugėm ir grąžinimas (pagaliau !) kavos Aivarui (Aivarai, jeigu tu kada nors tai skaitysi, tai linkėjimai tau nuo Sigutės ir manęs!!! Laukiam svečių!), jis, manau, buvo didžiai nustebintas mano geraširdiškumu (;D na, aš juk gera... reik tikėt stebuklais;D)
Dar viena paskaita apie tą patį, kuri darosi booring (ne, nepradėjau piešti kvadratėlius, nusprendžiau, kad jau turiu priklausomybę nuo jų, tad - eikit lauk iš mano minčių, nedorieji kvadratėliai!!), iš to didelio booring klausiausi Kūrio (nelogiška, ane?;D).
Kelias namo... Mmm... Mano striukė išties labai šilta (Duok Diev, ji bus tokia pat šilta kai bus minus trisdešimt.)

Barakas.
Mano alkanas ir dūzgiantis pilvas gavo didelę porciją maisto (naminio ir pačios gaminto;D Manau, jei mama ir brolis matytų mano tobulėjančius gaminimo gabumus - jie apsiverktų iš laimės.)! Šiandien mano skrandis suvirškino vištiena su vrtom, o vėliau keptom bulvėm su pomidorų/agurkų/majonezo užpilu... Mmm... skanumėlis!
Dabar atėjo laikas poilsiui - tam puikiai tinka dalykas, kurį galima pavadinti laikovalgytojas- dell. Tataigi - kokios trys valandos kaip šuniui ant uodegos (labai myliu šuniukus!)... Ech,reikėjo nuveikt ką nors naudingesnio :D
Laikas kibt prie mokslų! Lotynų... rrr... senovės kalba. Galbūt, Veteikio pagalba, mes pradėsime skaityti rankraščius ir metraščius? (ha-ha)
"Valgyt" - rėkia mano skrandis, o aš, kaip gera mergaitė (ha-ha, tai tiesa) vykdau jo paliepimą! Bulvės su padažu ... (maniau, kad valgysiu, bet po ranka pasitaikė Mindaugas... :D), valgiau spagetti (Itališkus, ne optimininius;D) su padažu :D Niam!
O jūs kada nors pastebėjote kaip greitai bėga laikas, kai tau yra gera? Taip, laikas greitai prabėgo... Kutenimai (yeee, tai - mano stiprybė) ...

Svarbiausia - gyventi šią dieną ir negalvot kas bus rytoj! Nesvarbu, laukia tavęs kolis, anglų esė ar politikos atsiskaitymas! Būk žmogus - gyvenk linksmai!

Kai nėra įkvėpimo rašyti, reikia atsipalaiduoti, išgreti karštos arbatos, įsijungt mėgstamą dainą ir prisiminti tai, kas buvo brangu.
Mmm...

šiuolaikinis jaunimas

..."Jaunimas visais laikais buvo toks pats - maištingas ir nesuprantamas"...
Ne, šiuolaikinis jaunimas skyriasi nuo XIX ar XX amžiaus jaunimo. Jis yra labiau sugadintas. Modernėjant visuomenėj ir prastėjant tarpusavio bendravimui, į pagalbą ateina ponaitis pc:D
Šiam ponaičiui aš skiriu kiekvieną dieną nors po valandėlę... O kaip tu?
Taip, visi mes esame priklausomi nuo jo.
Žiauriausia būna tada, kai čiatindamiesi žmonės daaaug ką pasako, o susitikę - nieko. Neturi ko papasakoti. Jie nemoka bendrauti. Ponaitis atima galimybę mokytis bendrauti realiame pasaulyje, ir vietoj to,kad dabar su kuo nors bendraučiau ar skaityčiau knygą aš leidžiu laiką prie jo... Eilinį kartą.
O žmonau, kada paskutinį kartą ramiai sėdėjai lauke, mėgavaisi saulėlydžiu ir skatei knygą? Aš - senai. Labai labai. Nors turiu pavydėtinas sąlygas vasarą stebėti nuostabiausią saulėlydį vos išėjus iš namų - aš retai tai darau. Pasiteisinimas paprastas - neturiu laiko, nes jį sunaikina ponaitis.
Žiauru,kai žmonės būdami vienoje patalpoje rašinėja vienas kitam sms ar žinutes, o ne prieina ir pakalba. Juk nuoširdus pokalbis - daug reikšmigiau ir naudingiau už eilinią sms ar žinutę.

Tad žmonės, davaj, išjungiam savo ponaičius ir ponaites ir einam žaisti gyvenimą!
Juk tai taip nesudėtinga, o pasitenkinimas - keturgubas!

kaip sunku būti nieko nemylimai ir atstumtai.
ačiūūūūū

Ji norėjo sutikti tą,kuris vestu ją iš proto. Kuris norėtų jos visur ir visada. Kuris nestabdytų ir nesakytų: "sorry, tik ne čia, čia daug žmonių"
Ji norėjo,kad jis nusivestų ją į gražiausią miesto kampelį ir pasakytų: "o dabar užsimerk ir skrendam"...
Ji norėjo,kad jo nevaržytų jos padūkęs būdas ir sms vidury nakties, kurios turinys būtų: "po penkių minučių būsiu prie tavo namų! Einam pasižiūrėt į gęstančius dangoraižių akis..."
Ji norėjo,kad jam būtų nusispjaut,kad žmonės atsisuka, kai ji eidama gatve dainuoja...
Ji norėjo jaustis laisva!
Laisva dideliam mieste.
Laisva būdama su juo.
Ji norėjo,kad jis jos nevaržytų ir nebūtų rimtas.
Ji NORĖJO sugrąžinti vaikystę.
Kai buvo taip lengva ir gera.
///
Ji daug kartų suklupdavo, bet keldavosi... Keldavosi, nors būdavo žiauriai sudėtinga.
Ji prarado visas viltis, norus ir svajones... Ji tapo ta, kuri buvo tiesiog pilkos minios suminkdyta rožinė pelytė. Ji palaidojo savi viltis gyliai gyliai...
Galbūt, jei ji nebūtų norėjusi tada atitrųkti nuo tikrovės, galbūt tai nebūtų nutikę.
Galbūt,jei ji nebūtų norėjusi pasislėpti nuo pilkos minios, galbūt tada ji nesurastu.
Galbūt,jei ji nebūtų norėjusi...
Bet ji norėjo! Ji visada norėjo! Ji tik save apgaudinėjo!
///
Ir visi tie santykiai, tie nevykę ir tūkstančiai rožių, kurios ją žlugdė iš vidaus.
Ji daug kartų bandė, bandė rasti savo laimę. Motociklininkas pažabojo jos troškimą skristi, teisininikas - laisvę, menininkas - realybę,
valytojas/pensininkas/milijonierius/akrobatė/žurnalistas/daktaras/gėlininkė/kompiuteristas/pardavėjas - visi jie buvo jos gyvenimo dalimi. Paliko pėdsaką,kuris niekada neišsitrins. Ji juos savotiškai mylėjo, bet jie nepateisino jos lūkėsčių, todėl ji nusprendė likti viena.
///
Bet jos charizma pasiliko tą pati! Jos svajonės ir norai buvo per dideli ir jie norėjo ištrūkti, ie netūnoti ten,kur buvo įkišti! Jie norėjo būti realizuoti ir egzistuoti! Jie norėjo būt gyvi!
Jis galbūt, jos nepastebėtų, bet jo širdis sakė ką kitą.
///
Tada ji pasitraukė iš savo pasaulio, ji nėrė gylin į beviltišką ir pilką minios kasdienybę. Ji atsiribojo nuo visko,kas jai buvo taip svarbu... Ji net įtikino save,kad viskas yra kvaila. Viskas yra banalu. Ji yra kvaila. Jos viltys ir svajonės - kvaila. Ji mirė.
///
Bet taip manė ji. Ne jis. Lauko gėlė ir žodis: "labas, aš taip ilgai tavęs ieškojau..." Pakeitė jos gyvenimą. Pakietė ir jo gyvenimą.
Jie rado vienas kitą. Be ilgų kalbų. Be meilių ir seilių. Tiesiog taip turėjo kažkada atsitikti.
Juk net lotynai žinojo "post nubila Phoebus" - po darganos visada būna giedra.

Tad mielieji draugai, kad ir kaip būtų sunku - neliūdėkite, juk kažkam turi būti dar blogiau!:D

Romantiška vakarienė.

"...vyrus suvylioti nėra sunku - skani vakarienė..."
tačiau moteris tokiu būdu suvylioti irgi galima!
Tereikia lakios fantazijos ir pastangų.
Moterys,kaip ir vyrai mėgsta skaniai pavalgyti!

P.S. Pagooglinau ir radau daug įdomių straipsnių, šią temą, jie buvo vis kitokie, bet juos jungė viena bendra frazė: "po puikios vakarienės pratęskite naktį lovoje..."

Nulinės

DOooom, visą mėnesį taip organizuotos "Nulinės" įvyko,o aš tik dabar susiprotėjau,kad nepakviečiau savo draugų tenais... Va ką reiškia išsiblaškymas ir didelis darbo krūvis.
OOOoom, "Nulinės", mano manymu, nusisekė.
Pirmoji dalis įvyko be didesnių nesklandumkų, išskyrus gal tą,kad kai kurie iš mūsų, nenorėjo padėti ir kitiek,visiškai šališkiems žmonėms teko nudirbti jų darbus.
Visi dėstytojai, prodekanai ir dekanas, svečiai ir studentai buvo labai patenkinti kulinarijos stendu,kuris,iš tikrųjų, ir labiausiai iš visų pasiruošęs.
Vakarinė dalis irgi buvo neblogai, neįskaitant,kad filmukas,kuris turėjo parodyti visą dieninę dalį, buvo kitokio formato ir jo nepavyko parodyti, vietoj jo įkišo nuotraukas,kurios nepaliko jokio įspūdžio susirinkusiems. Vėliau suskambo muzika ir viskas vėl buvo gerai.
Buvau apsiraminusi, ir mes su Natela net šokom! Bandėm pasitaškyt, gal būtų ir pavykę, bet tada pradėjo pradėjo viskas ir griūti,kaip malkų namelis...
Mūsų vadovas pasišalino ir nesužiūrėjo atlikėjų,kurie atvažiavo visi tuo pačiu laiku. Ir jiem visiem teko laukti, o vėliau trys iš jų net nepagrojo,tai buvo labai nekažka. O vėliau man, Ievai ir Kristinai teko visų nepagrojusių atlikėjų atsiprašinėti. Buvo dar labiau nekažka...

Rūškanotas rytas

Sėdžiu dabar prie stalo,klausausi lietuviškų dainų ir stebiu pro veidrodį rūkančio kaimyno atvaizdą.
Galvoje sukasi daugybe minčių,kuriomis norėčiau su kažkuo pasidalinti,tačiau - aš viena.
Niekada nemaniau,kad taip pasakysiu,bet - pasiilgau mamos. Labai labai...
Nepaisant to,man labai patinka miestas! Man patinka naujieji draugai, rengiamas party ir dar daug kas!!!
O mokslai... Man labai patinka! Nežinau kaip bus toliau,bet kolkas aš labai labai laiminga:] Man patinka dėstomas dalykas, patinka dėstytojai...
Tik vienas minusas - sunku mokytis barake. Labai labai :/

Kiss u,my darling city!

Aš myliu Vilnių!!!
Nuostabiausias miestas!!!
Aš myliu Lietuvą!!!
Nuostabiausia šalis!!!
Aš myliu savo kursiokus ir kursiokų draugus ir jų jogurtus!!!:]
Šeštadienis buvo nuostabus!!!
Įskaitant ir tai,kad grįžau namo aštuntą ir miegojau iki pusės dviejų;DDD

Mmm... studentavimas...
Mmm... miestas...
Mmm... new friends...
Mmm... kašis...

Dviem žodžiais - naujas gyvenimas. Gyvenimas, kuris man patinka (bent jau šiuo metu).
Aš sutikau daug naujų draugų,kurie yra visi visiškai skirtingi ir žavūs.
Kursiokai išties šaunūs, bendrabutis nieko, kambariokė faina, blokiokės draugiškos, grupės dar nepažinau, kuratoriai nuostabūs,dėstytojai netgi draugiškesni,nei maniau būsią (gal čia tik dbr taip)

Jooo, laiminga aš labai.

P.S.Pasakų princai gyvena pasakose, o tu gyveni realybėj.‌

Kai kurie dalykai, o kartais net žodžiai mums atveria akys, ir tada, mes suprantame, kad nu, netaip gyvenome. Suprantame,kad reikia kažką keisti, norint toliau gyventi laimingai, be problemų... Suprantame,kad reikia keistis. Reikia atsiriboti nuo kai kurių dalykų ir pasinerti į kitus. Suprasti,kad dažnai geriausi draugai, lieka tik margas atsiminima,s nes jūs skyria kitokie interesai... Reikia suprasti,kad vienos šalies neužtenka, norint palaikyti gerus santykius, reikia,kad dvi šalys degtų ta aistra. Manau, abi šalis turi vienas kitą mylėti ir gerbti jų nuomonę...
Ech, ačiū Dievui, turiu tokių draugų... Draugų, kurie mane myli tokią, kokia esu. Arina, Yuki, Vadimai ir Stakut - ačiū jum.
Kiekvienas jūsų esate labai skirtingi ir vienas į kitą visai nepanašūs, bet jūs jungia vienas dalykas - aš jūs myliu. Labai labai, ir taip nuoširdžiai... O visi kiti - kai kurie links tik pažįstamais, nes mus skirs atstumas, nauji draugai... Tad galiu jau pradėti krauti lagaminą į naująjį gyvenimą.

Man žiauriai sunku sukurti pavadinimą///

Niekada negalvojau, kad taip pasakysiu, bet... aš noriu įsimylėti. Taip taip, aš noriu savo laisvei pasakyti "ate ate" ir mielai susikabinus bristi per tankius gyvenimo krūmynus su mylimu žmogumi. Noriu,kad jis į mane žvelgtų susižavėjusiom akim ir sakytų "myliu". Noriu jam atrodyti gražiausia atsikėlus labai anksti ryte ir nepasidažius... Noriu galėti su juo prisigerti ir svirduliuojant eiti ant 12cm kulniuku ir jausti jo šilta kūną, kuriuo jis apglėbia mane,kai aš vos nekrentu... Rimtai, tai man taip žavu! Noriu su juo kartu, pasisilėpus nuo visų, gerti nupistą nuo stalo šompaną, žvengti iš to,kad niekas jo neranda... Džiaugtis tokiom smulkmenom kaip debesėlių slinkimas dangumi ir lyginti juos su žvėreliais... Ech, meile, kur tu esi?

P.S. O jūs pastebėjote,kaip beatodairiškai greitai bėga laikas? Jau ne tik pageltonavo kai kurių gyventi skubančių medžių lapai, bet ir krenta jie jau! Greitai, labai greitai sulauksime lapų lietaus...

merginu taisykles ble :D

Nori, kad jis su tavimi dar kartą susisiektų?
NIEKADA :
1. Neatsakinėk į jo praleistus skambučius - jis vistiek tau paskambins, (jei jau skambino mažiausiai 5kartus).
2. Nelauk jo skambučio, o kai paskambins - paklausk kas skambina.
3. Niekam nepasakok apie jį, kol jūsų santykiai netapo rimti. (turiu omeny suprantat ką.)
4. Nepasakok jam kaip jis tau patinka (nebent žvilgsniu išsiduok).
5. Nebūtinai turi sakyti ‘NE’, kai tau kažkas nepatinka. (jis neprivalo iš karto visko žinoti).
ŽAISK SU JUO, MĖGAUKITĖS VIENAS KITU, KVAILIOKIT, tik nepamiršk - būk tokia, kokią jis nori tave matyti.
Į kitą ir dar kitą pasimatymą jis tave pakvies, nesvarbu, kad būsi nevisai savimi, o kai jau tave įsimylės tada po truputį atskleisi tiesą… Meluoti ir sakyti tiesą išmokstama ne taip greit kaip atrodo ir tai nėra lengva.

išleistuvės.2010-07-16

Pz, išleistuvės - neįprastos, nuostabios, tobulos, super!!!
Noriu noriu dar kartoooti!!!
O žinai ką per išleistuves sužinojau?;D
Su kuo tik nešokau! Beveik su visais!
Su Kahnu, Expertu, Dimati, Vadimu, Tatus, Tadu, Tama...
Mmm...- Šompanas, vynas, degtinė - viskas virtuliavosi mano skrandyje, bet aš buvau laiminga, nu nuoširdžiai sakau - laiminga! Ir man nesvarbu buvo su kuo būt, su kuo gert, man buvo gera. Labai labai. Ir pridėjusi ranką prie širdies galiu pasakyti - tai geriausias vakaras mano gyvenime.

Kad ir kaip būtų sunku, kad ir kokioj gylioj depresijoj būčiau, žinau viena - aš gyliai nusispjausiu ir gyvensiu toliau. Juk gyvenimas - tai stebuklas,kuriuo žmogus turi mėgautis be paliovos:]

Broliška meilė.

[19:28:32] Saulė: nu va, mano nuotaika pradea geret xDDDD@@@
[19:30:26] MooDe: edgaro nera
[19:30:36] Saulė: o kur jis?xD
[19:31:10] MooDe: nezinau isejo i lauka
[19:31:27] Saulė: eik paieshkok jo xD
[19:32:07] MooDe: as dabar zaidziu a jis turbut ruko
[19:32:36] Saulė: aa, aishku xD
[19:32:46] Saulė: sorry,kad sutrukdzhiau;D
[19:33:31] MooDe: ne nieko tyk nesakik edgarui kad rasiau nes jis tada mane primus
[19:33:49] Saulė: gerai;D
[19:34:37] MooDe: aciu

Jooo, broliai turi taip bendrauti xDDDDD

Baigėsi penkios dienos rojuje.

Ne, aš nesakau, kad man dabar blogai. Man visai nieko. Jau susitaikiau su mintūim, kad Vika pyksta, kad iš tų n draugių, kurios šturmu mane atakuodavo mokykloje liko vos pora, kuriom nepofik kaip aš. Susitaikiau su mintim,kuri mane pusę metų taip kabėjo ant sprando ir dėl kurios aš tiek įdėjau jėgų, kad ji nepasiteisintų, o dabar, kai regis, ji greitai įsiopildys - aš savotiškai laiminga. Atradau tame ne tik minusų, bet ir pliusų, kurie yra netgi svaresni už minusus. Taip, aš gyvensiu viena kambaryje. Vilnius laukia manęs.
Kitas dalykas, kurį aš pradedu suprasti, kad visgi aš nesu tokia kietaširdė, kokia visada bandau iš savęs statyti - aš irgi žmogus. Ir beprotiškai mėgstu flirtuoti su vaikinais, kurie išmano šį meną, o ne su tais n-dešimčia, kurie pošlai juokauja. Irturiu pripažinti, kad bėgant laikui aš keičiuosi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Dabar aš kartais svarstau galimybę, su kažkuo rimtai draugauti, o ne pasivaikščioti ir nepažinus mesti. Nusprendžiau duoti sau ir kitiem galimybę atsiverti.

Euforijoje xD

eeee, kažkas laaaabai laimingas xDDDDDD
Lietuvių kalba - 86%
Rusų kalba - 87%
Iki pilnos laimės trūksta tik jo, bet bus ir jis xDDDD

Trečioji diena pajūry.

Va, jau prabėgo pusę numatytos datos, kurią praleisiu čionai. Taip, taip, jau praėjo.
Šiandien naktį buvau daug kartų prabudusi ir galvojau apie vieną - egzaminų reziltatai, bet, pasirodo, jie bus tik 16h, o iki jos dar tooooli. Ech, tikėkimės, po egzaminų rezultatų sužinojimo, mano nuotaika nesuges pusmečiui.
O vakar nebuvo kiečiausia diena mano gyvenime.
Atėjusi į namo palindau į dušą, pasirodžiau virtualiniame gyvenime, o ten nebuvo nieko naujo xDDD
Vakar naktį buvome kavinėje, pavalgėm, išgėriau "SEX OF THE BITCH", pasėdėjau kavinėj ir nuėjau namo.
Naaaaa, varau dbr kažką paveikt ir eisime vėl į pliažą!!!

Telefono blogas.

2010.06.05.
Pzdc, dabar esu taip nusivylusi bernais ir ju samoningumu. Gal ish tikro turiu susidet su vyresniu vaikinu?

2010.06.05.
Ou,eeech,mano gyvenimas prasidejo nesekmiu karantinas. Draugam ash dapizdy, Loreta greitai ishvaro i pl,lieku ash su tais nesamoningais gerbejais.

2010. 06.06.
Pzdaaa, dragai - neitikitina!!! Noriu daaar!!!

2010.06.10.
Vpizdu jivo. Ninuzhny mne takie parni. Ja adna i ja axujennaja.

2010.06.10.
Liubow - eta sposobnost ponjat predmet liubwi, ponjat ego cenost,ego nevazmenimost, sposobnost cem - to pozhertwowat radi liubwi celaweka, i zhertva tebe nibudit w tjagost.

2010.06.14.
Kaip lengva ir nepaprastai gera! Zhooooolumaaaa...

2010.06.14.
Labai norechiau itikinti shirdi ir prota, kad man poxui ant jo. Norechiau, kad prisiminimuose negywentu jis.

2010.06.15.
Kaip afigiena zhinot, kad yra zhmogus, kuriam nepoxui,kad tau poxui.

2010.06.18.
Dbr man atrodo, kad tau buvo gyliai px tada, kai buvo sunkiausia ir kai ash buvau shalia...

2010.06.20.
Moja lialia ot wsex luce!

2010.06.20.
Nu va, dbr zhinau del ko pyksta Miron. Kul. Net nezhinojau, kad esu tokia pasikelusi ir nepakenciama.

2010.06.23
Jisai yra jos, bet iki shiol ash matau jo kupinas aistros akis nukreiptas i mane.

2010.06.23.
Diewe, aciu,kad atsiuntei man Arina!

2010.06.26.
Yeee!!! Zjbs zjbs zjbs!!! Jonines buvo zjbs! Ir visai nesvarbu, kad mano batuose kwarkia warles, kad plaukai buvo kaip po dusho! Draugai, baltas shokoladas, muzika, gerimai padare sawo!!!

2010.06.26.
Yra zhmoniu, kurie gimsta budami zjbs. Yra tokiu, kurie daug metu plusho, kol tapo zjbs. Ir yra dar tokia zhmoniu rushis, kuri niekada nebus zjbs.

2010.06.27.
Yee! Ilona pagimde mergaite xD

Antroji diena pajūry.

va ir prabėgo pirmji diena. Daug nuotykių patyrėmę per ją - deginomės,žaidėm Durnių nusirengimui, vėliau gėrėm ir ėjome į lauką;D Jei rimtai - man patiko.

Apie dabar. Dabar vėl nuotaikos nėra, bet nieko, dar atsiras;D Aš tikiu:]

EEEEEEEEYYYYYYY, draugai, aš jūsų pasiilgau!!!

Pirmoji diena pajūry.

Nu ką aš žinau... Kolkas nieko tokio waaaaau neatsitiko, tik laaaaaabai žiauriai noriu rūkyt xDDD Dievulėėėliau, jau senai taip nenorėjau rūkyt xDDD Vat,eisime Maximon,nusipirksiu sigriuko ir cigaretyčių xDDDD mmm....
O jei norėtumėte sužinoti kaip praėjo kelionė, galiu pasakyt - kai lukas nekalbėdavo buvo asum. Asum asum asum. Kai jis išsižiodavo - trageeeeedija xDDDD Bet dar gyva, ir jau nuotaika atsirado xDDD Tai labai puiku...!!!

O dabaar greit persirengt ir degintis!!!
Yeeeee!!!

Joninės

ha-ha!!!
Joninės buvo laaaabai šlapios ir laaaabai įsimintinos;DD
Oj kiek kalbėjom, kiek vaikščiojom, kiek gėrėm, kiek prie tualetų stovėjom xDD
Pavydėkit mums;D

Dabar aš laiminga. Taip sako mano pilvas. Žinote tą nuostabų jausmą, kai pirvo apačioje lyg drugeliai skrajoja ir taip geeeeera? Taip, aš tai žinau! Jaučiu tai dabar! Nors kartais nevilties šešėlis dar pralekia pro mano kambario langą, bet iš esmės vyrauja ramybė. Taip. Pagaliau baigėsi nesąmonės susijusios su paskutiniu skambučiu, tiesa, su draugais dar ne, bet aš pradedu nemąstyt apie tai... Iš tikrųjų - sunku. Juk jie man išties buvo svarbūs, o dar dabar, kaip retai būdavo - labai susidūriu su jų egzistavimo įrodymais - tai pamatau automobilį, tai pravažiuoju pro jų namus... Viskas primena juos! Net mano pačios automobilis! Kaip jie čia sėdėjo, kaip juokėsi... Mm...

O dabar dar kamuoja vienas lyg ir rūpestis - Joninės. Kaip tenai? Kaip atgal? Velnias žino, bet jis taip pat žino, kad aš ten būsiu! Taip! Nesvarbu kaip nusiagusiu iki namų, ar nakvosiu pas Ariną, bet ten būsiu)))

Vienuolynas.

O dabar pagalvojau, kad niekada rimtai nesvarsčiau apie stojimą į vienuolyną. Tai turbūt todėl, kad dar nebuvau įskaudinta iki sielos delmių ir nenorėjau gyventi. Nenorėjau tikėti vyrų ištartais žodžiais ir jų matyti.
O visgi, kokie pliusai ir minusai vienuolynų?

Pliusai.
* Jokie vyriškos lyties vardai netupės galvoje.
* Vieninteliai vyrai, su kuriais teks bendrauti - tai bus kunigėliai ir vienuoliai, bet jie nekesinsis nuskriaust mane.
* Visada ramybė.
* Tyla. Jokių šokių ir gėrimų.
* Juk Dievas myli mus! Jis suteiks dvasišką ramybę.
* Knygos. Daug jų. Mm....

Minusai.
* Jokių sexy vaikinų.
* Jokių sexy drabužėlių.
* Jokių TELEFONŲ!!!
* Visiška priklausomybė ir nuolankumas vyresniems vienuolyno tarnams.
* Dress codes.
* Jokio privatumo. Visas mano paslaptys turės žinoti kunigai ir net vienuolės!
* Melstis. Labai daug.
* Jokių bučinių ir naujų pažinčioų (išskirus vienuolius, kunigus, klerikus ir pnš)

Ne, visgi, turbūt man neteks būt vienuole. Turbūt reiks pakeisti savo mąstysena ir gyventi pasaulietinį gyvenimą! Nesvarbu, kad jis turi trūkumų, jis turi ir pliusų!

Siaubas, perskaičiau paskutinio įrašo pražią ir buvau abstulbusi - velnias, kiek daug ten keikiausi!!! Velnias, kokia buvau be nuotaikos!!!
O dabar... Jei man reikėtų apibūdinti savo dabartinę nuotaiką, aš parašyčiau "nežinau". Rimtai, man nei gera, nei negera. Neutralu,vo.
O jei rimtai, aš neturiu ką šiandien pasakyti - nesu kažkokia vaaau rašytoja, ar kas nors dar. Ir jokių nuotykių šaindien nepatyriau. Eilinės vasaros dienos teka šūdina vaga. Ir man šūdinai užpisa tokios atostogos - nei maudytis, nei degintis, nei kažką dar daryt. O ir mokytis nėr ką. Tiesiog sėdėt ir laukt.
Velnias, lėvos atostogos. Kolkas.

Pizda, kas čia visiem pasidarė blet? Man jau viskas zajibala!!! Dieve, gražink mna vienatvę ir džiaugsmą! Prašau, suteik ramybę. Nebenoriu aš tų tūsų, tų pykčių, pavydų, razbornkių. Man jau gana telefoninių skambučių, kur vis kažkas sako:
- Tu man reikalinga.
O Dieve, kodėl taip yra??? Ie blet, kodėl vienintelis, kurio aš neturėjau, tas, kuris mane paliko, man vis dar rūpi? Vpizduuuuu. Nenoriu aš taip gyvent!
Jau n-tąjį naktį dėdėsiu namie ir svarstysiu tema "kaip man xujova" ir nieko gero nesužinosiu. Ir nieko naujo neišmąstysiu. Gal man jau pradėt skaičiuot dienas iki vasaros pabaigos? Dieveeeee!!! Kodėl, visi vaikinai, kurie man rašo, išskyrus pavienius atvejus, nori mane iškrušti ir mesti? Arba aš esu jiem tiesiog grožio įkona. Kaip man šiandien vienas pasakė: "Da, ja samyj axujennyj. Visgda pervyj i samyj lucyj. Ja luce vsex tavix druzej - ja umnee, bagače, navernika - krasivee. Tak čivo tibe nixvataet? Ty nibudiš ničivo delat. Tibe nada budit tolka sidet i krasiva vyglidet. Da, mne axujenna nravista, što ty visiolaja. I kak ja skažu "malčiat", ty dalžna malčiat" Pizdec. Ja axujevala.
Ble, o gal man pasikeist numerį?...
Ne blet, vpizdu! Aš esu protingas individas, ir joks šūdas neaiškins ką ir su kuo man daryt blet.

Skaudžiausia būna,kai skaudina brangiausi draugai.

Blemba, realiai dbr jaučiuosi lyg neturėčiau draugų...
Visi, kas man buvo žiaaauriai brangūs, kuriuos laikiau tikraisiais draugais. Na tais, kurie bus visada ir visur su manim. O dabar, jaučiu, nu blet, aš esu viena.
Vadimas pasakė "Tikrū draugų nebūna", ble, gal tiesa? Bet taip sunku tuo tikėt... Ble, regis, aš nesu naivi, maža mergaitė...
Viskas blet, sugriuvo per tokį trumpą laiką... Viskas, kas buvo statyta ir puoselėta tiek daug metų...
Dabar nixuja nieko nėra.
Blet, kiek aš jau galiu kentėt?
Aj, vpizdu, dabar atrodo, kad tai yra žiaaaaauriai svarbu, bet praeis kažkiek laiko, ir tai bus nebe taip... Pasikeis...
Tokiais atvejais kaip dabar, man norisi visai neprisileist artin žmonių, norsis būti vienai.... Norisi būt šaltai, ir į aplinkinių klausimus "Kaip tau sekasi", atsakyti visada "ačiū, puikiai". Nesvarbu, kaip jausčiaus. Norsis slėpti blet jausmus uždarytus po daug daug spinų ir niekam jų neparodyt.

It's my life?:O

Nuo vaikystės man buvo sakoma "Nerūkyk. Mergaitėm negražu rūkyt. Mergaites, kurios rūko, nemyli berniukai. Negadink sveikatos.", o dabar kai pagalvoju, kad rpieš kelerius metus, aš taip pat mąsčiau net juokas ima:D Kai pagalvoju, kad sakydavau "Aš niekada nerūkysiu", ir atsisakydavau gerti net šompaną man juokinga daros:D Jei aš tada galėčiau pamatyti save tokią, kokia esu dabar:D Jetus, turbūt pasilikčiau mokytis Butrimonių kaimo mokykloje ir ramiai sau gyvenčiau:D Nebūčiau tokia,kokia esu. nesuprasčiau žodžio "fashion" ir būčiau visaip kitaip degradavusi. Galbūt net kalbėčiau kaimiškai:D Norėčiau tapt kokia Maximos pardavėja ir rasčiau vaikiną, kuriam neduočiau metus ar du:D Žiūrėčiau daaaug serialų ir skaityčiau daug meilės romanų:d Nenutuokčiau kas yra facebook.com, neto visai neregėčiau akyse:DDDD Ne, blemba, dabar kai pamąstau, visgi, px, kad kartais išgeriu, parūkau, ir kitaip pasismaginu, bet nesu tokia debiliškai atstalaja viaskoooovaja dzibilka:DDD
O dabar pagalvokime apie ateitį. Išsinešdinsiu aš iš šito sušikto kaimo į didesnį kaimą,kurį vadina Vilniumi, susirasiu daug naujų draugų alkoholikų ir alkoholinsiuos toliau:D Kažkaip pabaigsiu studijas, gausiu diplomą, bandysiu ieškot darbo, o vėliau jau pradėsius enti. Velnias, kai pagalvoju, kad pabaigus studijas prasidės MONOTONIŠKAS gyvenimas, norisi dabar, šiuo metu krist negyvai. Nu velniai griebtų, nenoreiu aš tupėt namie!!! Arba iš dienos į dieną vaikščiot į nemėgiamą darbą, konkuruoti su konkurentais, prarast visus draugus... Blemba, nenoriu aš to! O dar po kažkiek metų atsirastų vaikai, tada tai visai... Nebetūrėčiau savo gyvenimo, jis priklausytų šeimai. Gyvenčiau ne dėl savęs, o dėl šeimos:///Kažkur skaičiau "Vaikas - vienintelis žmogus, kuris gyvena dėl savęs ir sau", yes, it's true.

Reikia džiaugtis, kol yra galimybė. Vėliau jos nebus. Gyvenkime šią diena!

ha- ha, kažkada ir aš buvau bloondinė:D dabar ne tokia šviesi, bet man vistiek patinka:D bet iš tikrųjų, aš ne visai tokia norėjau būt, norėjau būūt toookia kaip ši panele viršuje:D Viską atiduočiau, kad būčiau panaši į jąą. Ji man toookia dieviška (mm) tiesa, dieviška iš šono:D

Būt kažkuo.

Važiuoja nuostabiai graži mergina ir neišskirtinio grožio vaikinas.
Jie važiuoja Jo naujutelaičiu mersu iškylauti į gamtą, toli nuo miesto, miškely. Jie pravažiuoja maža kaimelį, kur šalia kelio į pravažiuojantį automobilį sustojo paspoksoti porą vaikų. Visi jie - iš neturtingų šeimų, apsirengę skurdžiai, purvini. Jų susižavėjusi žvilgsniai priverčia merginą susimąstyti:
- Šie visi berniukai svajoja ateityje turėti tokį automobilį, kaip mūsų... - taria Ji vaikinui.
- Ne,mažule, jie svajoja turėti tokią merginą kaip tu, ir tokį automobilį kaip mano. - tada jis pasilenkia ir įsisiurbia jai į lūpas.

Jis visada buvo egoistas. Jo EGO buvo aukščiau už viską. Jis kilęs iš labai turtingos šeimos. Jis visada turėjo viską, ko tik norėjo. Jis nesupranta tų vaikų, Jam ant jų nusispjaut. Jam rūpi Ji. Jis mano, kad Ji bus Jo, kad Ji yra ir buvo tik Jo. Kitaip ir negali būt, ar ne? Juk Jis - visų merginų svajonė. Taip Jis mano.
Tačiau Ji, Ji supranta tuos vaikus. Ji užaugo tarp tokių, Ji žino,ką jie jaučia. Kokį susižavėjimą... Juk Ji - viena iš jų. Ji išsižadėjo visko... Visko, kas jai buvo tai svarbu - meilės, šeimos, kūdikio, bet ji tapo JĄ. Ponia, kurią myli Jis. Ne, Ji niekada nepasakys, kad Jai visiškai nusispjaut ant Jo problemų, ant Jo ateities... Ji pasiekė savo tikslą - Ji išsikapstė iš to šūdo, kuriam maklinėjo vaikystėje. Ji buvo niekas,dabar tapo kažkuo,bet Ji visiškai nesijaučia laiminga.

Žmonės, ar mes galėtumėm aukoti viską, kas mum svarbu dėl materialinių vertybių? Dėl turtų, dėl aukso, dėl geresnio gyvenimo? Ji pasielgė, kaip manė geriau, tačiau DABAR, pasiekusi viską, jei galėtų daryti kitaip - Ji nieko nepakeistų. Ji - jau sugadintas žmogus, Ją pakerėjo pinigų galybė. Ar mes norime būt priklausomi nuo pinigų???

Kas sakė, kad blondinai visi tokie patyyys?

MOKYKLA, na tiksliau GIMNAZIJA

Va, jau viskas. Mokykla pabaigta.
Nebebus eilinių vėlavimų į pamokas, ebt pasiliks vėlavimai į autobusą.
Nebebus mokytojų, skundų, neatliktų namų darbų, dvejatų, nuoširdžių pokalbių ir ginčų mokyklos koridoriuje...
Nebebus pasišnekučiavimų apie "oo, jis/ji laižėsi ten ir ten su tuo/ta".
Nebebus nieko, kas susiję su mokykla - suolų, lentų, mokytojų, dieninų, pažymių knygelių, ŠLTG pavadinimo...
Velnias, net nostalgija ima...





Bet esmė tame, kad norime ar ne, laikas teka. Teka nesustodamas ir negrįždamas atgal. Taip, dabar baigėsi gražiausi gyvenimo metai - mokykla, bet nereikia liūdėti, prieš mus atsiveria kitas pasaulis, kiti vartai - studijos... Studijos - neapribota laisvė, tūsai, trupučiuką mokslo, asmenybės subrendimas, kordinalūs pasikeitimai. Negrįžtami.
P.S. Net didžiausi poxuistai liūdi dėl jiem svarbių dalykų.

Blondino b-day;D

Važiuodama tenai,. nemaniau, kad bus so gut, nes:
1) mes juk ne zjbs draufgai, nei ką.
2)Atvariau - žiūriu, vien tik bernai ir tik trys panos. Aš ketvirta. Pzda, galvoju. Bus kaip visada - visi nuluš, o aš tarp bernų sėdėsiu;D
3)Gert visgi daug nebuvo, o žmonių duag buvo;DDD

O buvo visaai linksma. Teko pažinti porą išties nuostabių žmonių, išgerti su jais ir iš širdies pakalbėti. Per tą gimtadienį, aš supratau, kad yra tokių bernų, kuriem sexas nėra svarbiausias gyvenime, ir jie, kitaip nei beveik visi mano buvusiji, ar šiaip, pažįstami bernai, nebando panas laužt. Tai mane nustebino. Labai. Kordinaliai pakeičiau nuomonę apie vaikinus:]

Teko sužinoti, kad Šalčininkuose išties populiarus narkotikas Amfetaminas. Aišku, aš ne tokia atstalaja, kad nežinočiau, kad daug žmonių jį vartoja, bet nemanaiu, kad ant tiek daug jo bandę yra.

Mačiau ir daaaaug labai girtutėlių žmonių;D Prisižvengiau iki nukritimo;D Tiesa, ir pati kažkurį laiką nebuvau blaiva;D Man daaaavė į galvą išgėrus daug ir parūkius;D Kaip visada - parūkau - vsio, beveik koma;D

Gal trim žmonėm pasakiau, kad šian gersiu. Labai daug. Beveik iki komos;DDDD Kieta, ane?;DDD


Vienu žodžiu - tūsas pavyko;DDD

Žinai kaip aš dabar jaučiuosi?
Jaučiuosi laaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaabai buka. Kodėl? Nes nieko nemoku. Ir taaaip xujova pasidaro pagalvojus, kad po 12 dienų pirmas egzaminas. Atmetus savaitgalius, kurie nemanau, ar bus praleisti mokantis - 8 dienos. Eta že takaaaja pizda. Pizda pizda pizda.
Taip, aš axujennai daug ir dažnai pradėjau keiktis, žinau, tai blogai, bet mane ramina blet.
Ir visada, absoliučiai visada esu susierzinusi, ir susigalvoju nesąmonių, tokių kaip - manęs niekas nemyli, neturiu draugų. Ir dabar poxui. Poxui, nes darausi kažkokia sušikta paranojikė.
Ką aš vakar dariau? Apie 5 h skaičiau istoriją, vėliau dar iki 2,30h susirašinėjau, nes negalėjau užmigt, pizda, pravda?

Jei man būtų nusispjaut ant ateities, dabar ramiai rūkyčiau žolę už artimiausio kampo ir džiaugčiausi draugo kompanija.

пиздец-это когда берешь телефон у знакомой хорошей,парню позвонить, набираешь его номер, жмешь вызов, а у неё на экране высвечивается *котик*.

Jis kada nors išbėges iš namų,įkvėps oro ir tars"Daugiau aš taip nebegaliu",tada sustabdys taxi ir dūms tūkstančius kilometrų,kad tau pasakytų,kad tau pasakytų,kad jam esi svarbi.

Jai jis kaip nekaltas akmenukas įkritęs į Jos brangųjį batuką - paskaudės, pasitrins ir bus nereikalingas.

Jis tarė jai:"Pati žinai,kad grįši,tu negali be manęs".Po velnių,ji tai puikiai žinojo,bet negrįš,verks naktimis,bet jis nežinos.Praeis mėnuo.Jis išsilankstys.Prisimins ją.Norės ją susigražinti,bet ji gyvens kitu.

Nors tu Man sakydavai"tu reikalinga man",Aš palikau tave.Ne todėl,kad nemylėjau,bet todėl,kad mylėjau ne taip stipriai.Aš nenorėjau,kad tu būtum priklausomas nuo Manęs.Norėjau,kad atprastum nuo Manęs.Būtum savorankiškas ir laisvas.

Laimingų žmonių gyvenimas neteka paprasta, tiesia vaga. Ji siūbuoja į visas puses, išliedama vandenys, kartais įtekėdama į kitą vagą. Ji dalinasi savo vandeniu su kitom vagom. Ji ne tik ima, bet ir duoda. Žmogus - kaip upeliukas.

Geriausi draugai, tai tie, kuriais gali pasitikėti visuomet.Tie, kurie nereikalauja daug dėmesio, kurie būna šalia.Jie nepyksta dėl smulkmenų, jie tiesiog myli tave.Kaip gera žinoti,kad turi tokį žmogų.Myl.

Jeigu tau kas nors sakys, kad tu nesugebėsi - tu nekreip į jį dėmesio. Jis nepažįsta tavęs taip gerai, kaip tu pažįsti save. Tu esi savo likimo Dievas. Tu sprendi, ne kiti.

Я бы все отдала сейчас за человека, который бы бросил все и приехал ко мне.Взял за руку и вытащил на улицу. Купил что-нибудь с градусами (не меньше 10)и сел напротив. Я бы рассказывала ему все, что сидит внутри, не_слетенное с губ.А когда из-за рыданий стало бы невозможно разобрать ни слова,треснул бы по щекам. Не дожидаясь, пока я отойду от шока,влил бы мне валерьянки в глотку и сказал:"Живи".@

Fobija? Ne, kvaili pramanai.

Kiekvieną kartą žmogus išbando vis kažką naują. Pirmą kartą, tačiau kažkodėl visiem "pirmas kartas" skamba pošlai ir osacijuojasi su lytiniu aktu. Bleee, ir kai pasakai "voo, mano pirmas kartas..." visi suklustą ir ištempią ausis klausosi. Visiem labai rūpi tai, bet pasakykit,argi tai labai svarbu? Juk tas pirmas kartas būna visiem. Anksčiau ar vėliau,bet būna. Visiem. Beveik:D
Tai kam tada parintis ir nieko nesakyt? Juk tai yra normalu, bet, regis, mūsų jaunimas dar labai susikaustęs. Bijo, labai bijo apie tai pasakoti.
KAŽKODĖL APIE PIRMĄJĮ BUČINĮ VISI pasakoja, tai kam tada parintis???...

Tai kam slėpt tai, kas ir taip akivaizdu?

Stebėk, o ne žiūrėk.

Būna, regis, pažįsti žmogų kaip nuluptą, o pasirodo, kad anaiptol.
O žmonės, kiek mes daug ko nematom! Kiek esam užsiciklinę vien tik ant savęs...
Juk net geriausio draugo nepažįstam... Kartais atrodo.
Šiandien, per ilgą, bemiegę naktį galvojau. Apie labai daug ką. Ir man šovė mintis - įsivaizduok, tu bendrauji labai axujennai gerai su žmogum. Jis tau begalo svarbus ir brangus. Tačiau,per trumpą minutę gyvenimas pradeda slysti iš po kojų - tu sužinai, kad jis koks narkomanas, ar su neblizgančia praeitim. Ką tu darytum? Pasakyk. Kodėl tu nusisuktum ir paliktum jį? Juk jis tavo geriausias draugas, tu jį mylėjai tokį, koks jis buvo, iki tol, kol sužinojai tiesą. Kodėl tu nesusimąstai, kad galbūt, jis tik tau vienam šią karčią tiesą pasakė? Gal, gal jis labai tavim pasitiki? Labiau nei savim...
O kiek kartų būna, kai tau taip atsitinka. Tu sužinai kažką apie žmogų, gryną, nešlifuotą faktą ir viskas. Bendravimas baigtas. Tu nesigylini, nebandai analizuoti, kodėl jis toks tapo, ar kodėl tai padarė. Todėl galiu teigti, kad žmogus iš savo gyvenimo išstūmia ne vieną, ir ne du jam labai brangius žmonės, o atėjus senatvei jie bando juos rasti... Bando galvoti, kas būtų jei būtų. Tas laikas ateina per vėlai, per vėlai mes suprantame savo klaidas.

Priimkime žmonės tokius, kokie jie yra. Būkim draugais - darykim juos laimingais! Padėkime jiems iškopti iš to mėšlo, kuriam jie yra.

Nuoširdumo! Noriu.

V pizdu, kam vaidint, kad aš tau rūpiu, jei taip nėra? Poxui, sakyk. Ištversiu. Tokios kalės kaip aš ištvers.
Iš pradžių gali būti sunku, bet poxui, sakyk. Netausok manęs. Negailėk. Man nereikalinga tavo gailestis. Žinai, kaip tampama kalėm? Jos parodo, kad yra stipresnės už vyrus.Jos moka kovoti už savo laimę, nesvarbu, ar su vyru, ar su moterim. Jos laimingiausios.

Einam pasikart?

Žinai tą jausmą, kai norisi, labai norisi būti kažkur kitur? Pasinerti į mėgstamiausią veiklą ir svajoti? Kai regis, niekas tavęs nemyli ir niekam tu nesi reikalinga? Kai visi visi visi, ir šunis, ir katės, ir žmonės, ir gamta nusisuka nuo tavęs? Kai nepadeda nei drabužių matavimąsis, nei pasivaikščiojimas, nei begiojimas, nei rašymas? Ne? O aš pažįstu.
Dabar jaučiuosi taip.
Labai labai xujooovai.
Jei man dbr kas pasakytų: Ej! Davaj varom į Vilnių? Atsisakyčiau, Tiesiog tūnočiau namie ir viskas.
Ir realiai, dbr jaučiuosi,. lyg neturėčiau draugų.
Jėėėė, aš niekam nereikalinga.

P.S. Tie paistalai, kad "draugai supranta, kada draugui bloga per atstumą" ir lieka paistalais.
Ne geriausi draugai nenutuokia kaip tu jautiesi, kaip ir tu nenutuoki kaip jaučiasi jie.

Kaip aš norėčiau Jo nepažinoti.
Jo nematyti ir nesvajoti.
Kaip aš norėčiau dieną - naktį jo balso negirdėti,
Nejausti stipraus apkabinimo ir bučinuko į žandą...
Kaip aš norėčiau su juo neiti... Neiti mokyklon, namo, į klubą ar pasivaikščioti...
Kaip aš nenorėčiau žinoti Jo paslaptis...
Kaip norėčiau, kad Jis žinotų maniškes...
Kokia būčiau laiminga, jei Jis pats suprastų... Pats suprastų mane ir mano jausmus...
Kaip nenorėčiau girdėti kvailų blondinių šnekas mokykloje: "Ne, ji Jo geriausia draugė. Ji ne Jo skonio..."
Kaip norėčiau prieit, trentk tom kekšėm ir pabučiuot Jį...
Kaip norėčiau, kad Jis nebūtų toks žavingas...
Kaip norėčiau, kad Jis nestotų manęs gindi, nespaustų glėby, kai kažkas atsitinka...
Aš norėčiau, kad Jis nebūtų puolęs dėl manęs į tas nelemtas muštynes... Dabar jaučiuosi jam skolinga, bet ką aš galiu Jam duoti?
Ogi nieko.
Jis viską turi - merginą, geriausią draugą ir mane. Geriausią draugę. Jam daugiau nereikia nieko.
O Dieve, kodėl suteikei man tokią kančią??? Kodėl tiesiog negalėjai mano likimą sudeliot kitaip? Kodėl būtent Jis?

Vandenio principai:D

Vandenis (01.21-02.19)

1. Kaip nuobodu būti panašiam į kitus.
2. Jeigu tave sukūriau aš, būk toks, kokio aš noriu.
3. Prietarais tiki tik kvailiai.
4. Ateitis privalo būti šviesi.
5. Sunku būti angelu, tačiau būtina.
6. Geri ketinimai svarbiau nei geri darbai.
7. Seksas? Gyvenime yra ir svarbesnių dalykų.
8. Norint tapti novatoriumi būtina pamiršti tradicijas.
9. Pirmoje vietoje draugai, o paskui jau šeima – žinoma, jei lieka laiko.
10. Nėra už mane nei geresnio, nei žvalesnio.

Aš noriu ten, kur būtų šilta, ten, kur naktį miegoti trukdytų žuvėdrų kranksėjimas ir jūros ošimas. Noriu ryte atsikėlus, pravėrus plačiai langą pajusti plaukus kedenanti vėjalį...
Noriu,kad saulė degintų kaip pašėlusi ir visi visi, būtų įdegę ir labai linksmi. Noriu, kad mane suptų draugai, o gyvenimas būtų toks nerūpestingas...
Noriu kiekvieną dieną jausti smėlį po kojomis, o vakarais žiūrėti į gestantį laužą ir grožėtis jūros vogiama saule...
Noriu, kad būtų praėjas tas baisuoklis, kurio vardas "egzaminai". Būtų praėjas sėkmingai ir su gera pabaiga.
Noriu būti nerūpestinga jūros dukra!!!
Noriu juoktis ir kvailioti, noriu miegoti ilgai ilgai, noriu, kad būtų visiškai nesvarbu - šiandien penktadienis ar pirmadienis...
Noriu ir ledų!!! Tų nuostabių, tik pajūry skanių ledų...
Tačiau tai tik ateity... Dabar manęs laukia dar smagesnis poilsis - moklsas iki išnaktų. Reikia, labai reikia gerai išlaikyti egzaminus!!! Ir įstoti. Jei dar nemokamai tai visai nuostabu būtų...

Tikėk ir viskas pavyks! Esi vertas aukštumu. Tu, ne kas kitas. Tik tu gali pasiekti kažko, jei to labai nori. Nesvarbu kiek kliūčių tau reiks įveikti. Kovok!

Gyvenimo ironija ir planai, kurie retai keičiasi.

Rytas. Anksti. Aetinu į virtuvę. Mama nužvelgia mane nuo galvos iki kojų ir sako:
-Tu sergi?
-Ne,o ką?
-Apsirengei kažkaip baisiai!
Eina šikt:D
Buvau užsimovusi džinsus, paprastą maikutę ir švarką. Po jos tokių žodžių nuėjau ir apsirengiau juodą, krentančią palaidinę ir aukštakulnius. Pasakė, kad tokią mane atpažįsta.
Siaubas su siaubiakais.

Šiandien aš vėl nusprendžiau, kad reikia pradėti mokytis, nes fucking, nieko nemoku. Pizdauskas.
Šian padarysiu:
1) Istoriją.
2) Lietuvių kalbos testą Mironui.
3) Matematiką
4)Lietuvių testą sau:D (jei spėsiu)

Sekmės, abituriente!

Jei kažko norime - būtinai turime to siekti. Nesvarbu ką sako kiti, mes turime būti savanaudiški ir siekti sau naudos!

Labai norinti saldainio - Saulė.

Mano gera draugė - mergina, o visos merginos - kalės.

Ne, nu rimtai, niekada negalėjau pagalvoti, kad draugai gali taip padaryti.
Pure Future White - viskas lbj zjbs. Girtos. Gražios. Nežinau kaip ji, bet aš tikrai.
Prie manęs priėjo viena bobikė, kuri visada labai mielai šypsjosi ir sako:
-Kiek tau metų?
-18
-Bet tu tokia faina, tokia graži, linksma, tokia nuostabi. Aš dar niekada nebuvau tokio žmogaus sutikusi! Tikrai, tu man labai patinki.
Aš galvoju reik ir man kažką sakyt:
-Ooom, dėkui... O kiek tau metų?
-Oj, aš jau senutė - 26.
-Ne, baik, niekada nepasakyčiau! Duočiau 23 maximum.
Jei rimtai, tai ji visai miela buvo:D

Man reikalingos tikros draugės, o ne kalės, kurios siekia sau naudos. Jibu ja takix
druzej.