-Būk sąžininga sau, mažulė, jis nemylės tavęs. Jis niekada nieko nemyli~ Jis iš tų saulių, kurios apšviečia ir palieka patamsy, suteikdami viltį ir svajones. Tu verksi ir kentėsi ieškodama saulės ir jo šviesos. Tu prarasi viltį, nuspręsi jį pamiršti. Tada tu kreipsies į mane - draugą, aš paduosiu tau ranką, padėsiu išlipti iš bedugnės, kurioje tu sėdėsi. Tu pradėsi vėl gyventi, bet nebebusi kelrodė žvaigždė kitiems... O tada, lyg niekur nieko, saulė nušvies tave, vėl įsibraus į tavo pasaulį. Tada bergždžios pastangos vėl spindėti nepasiteisins - tu vėl krisi į meilės bedugnę, vėl...
Ji pertraukė jo kalbą ir pasakė:
- O jeigu, aš rizikuosiu?
Jis susimąstė.
- Tada tavo rizika gali pasiteisinti arba ne. Tai priklauso tik nuo tavęs ir tavo širdies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą