2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

Telefono blogas.

2010.06.05.
Pzdc, dabar esu taip nusivylusi bernais ir ju samoningumu. Gal ish tikro turiu susidet su vyresniu vaikinu?

2010.06.05.
Ou,eeech,mano gyvenimas prasidejo nesekmiu karantinas. Draugam ash dapizdy, Loreta greitai ishvaro i pl,lieku ash su tais nesamoningais gerbejais.

2010. 06.06.
Pzdaaa, dragai - neitikitina!!! Noriu daaar!!!

2010.06.10.
Vpizdu jivo. Ninuzhny mne takie parni. Ja adna i ja axujennaja.

2010.06.10.
Liubow - eta sposobnost ponjat predmet liubwi, ponjat ego cenost,ego nevazmenimost, sposobnost cem - to pozhertwowat radi liubwi celaweka, i zhertva tebe nibudit w tjagost.

2010.06.14.
Kaip lengva ir nepaprastai gera! Zhooooolumaaaa...

2010.06.14.
Labai norechiau itikinti shirdi ir prota, kad man poxui ant jo. Norechiau, kad prisiminimuose negywentu jis.

2010.06.15.
Kaip afigiena zhinot, kad yra zhmogus, kuriam nepoxui,kad tau poxui.

2010.06.18.
Dbr man atrodo, kad tau buvo gyliai px tada, kai buvo sunkiausia ir kai ash buvau shalia...

2010.06.20.
Moja lialia ot wsex luce!

2010.06.20.
Nu va, dbr zhinau del ko pyksta Miron. Kul. Net nezhinojau, kad esu tokia pasikelusi ir nepakenciama.

2010.06.23
Jisai yra jos, bet iki shiol ash matau jo kupinas aistros akis nukreiptas i mane.

2010.06.23.
Diewe, aciu,kad atsiuntei man Arina!

2010.06.26.
Yeee!!! Zjbs zjbs zjbs!!! Jonines buvo zjbs! Ir visai nesvarbu, kad mano batuose kwarkia warles, kad plaukai buvo kaip po dusho! Draugai, baltas shokoladas, muzika, gerimai padare sawo!!!

2010.06.26.
Yra zhmoniu, kurie gimsta budami zjbs. Yra tokiu, kurie daug metu plusho, kol tapo zjbs. Ir yra dar tokia zhmoniu rushis, kuri niekada nebus zjbs.

2010.06.27.
Yee! Ilona pagimde mergaite xD

Antroji diena pajūry.

va ir prabėgo pirmji diena. Daug nuotykių patyrėmę per ją - deginomės,žaidėm Durnių nusirengimui, vėliau gėrėm ir ėjome į lauką;D Jei rimtai - man patiko.

Apie dabar. Dabar vėl nuotaikos nėra, bet nieko, dar atsiras;D Aš tikiu:]

EEEEEEEEYYYYYYY, draugai, aš jūsų pasiilgau!!!

2010 m. birželio 29 d., antradienis

Pirmoji diena pajūry.

Nu ką aš žinau... Kolkas nieko tokio waaaaau neatsitiko, tik laaaaaabai žiauriai noriu rūkyt xDDD Dievulėėėliau, jau senai taip nenorėjau rūkyt xDDD Vat,eisime Maximon,nusipirksiu sigriuko ir cigaretyčių xDDDD mmm....
O jei norėtumėte sužinoti kaip praėjo kelionė, galiu pasakyt - kai lukas nekalbėdavo buvo asum. Asum asum asum. Kai jis išsižiodavo - trageeeeedija xDDDD Bet dar gyva, ir jau nuotaika atsirado xDDD Tai labai puiku...!!!

O dabaar greit persirengt ir degintis!!!
Yeeeee!!!

2010 m. birželio 25 d., penktadienis

Joninės

ha-ha!!!
Joninės buvo laaaabai šlapios ir laaaabai įsimintinos;DD
Oj kiek kalbėjom, kiek vaikščiojom, kiek gėrėm, kiek prie tualetų stovėjom xDD
Pavydėkit mums;D

2010 m. birželio 22 d., antradienis

Dabar aš laiminga. Taip sako mano pilvas. Žinote tą nuostabų jausmą, kai pirvo apačioje lyg drugeliai skrajoja ir taip geeeeera? Taip, aš tai žinau! Jaučiu tai dabar! Nors kartais nevilties šešėlis dar pralekia pro mano kambario langą, bet iš esmės vyrauja ramybė. Taip. Pagaliau baigėsi nesąmonės susijusios su paskutiniu skambučiu, tiesa, su draugais dar ne, bet aš pradedu nemąstyt apie tai... Iš tikrųjų - sunku. Juk jie man išties buvo svarbūs, o dar dabar, kaip retai būdavo - labai susidūriu su jų egzistavimo įrodymais - tai pamatau automobilį, tai pravažiuoju pro jų namus... Viskas primena juos! Net mano pačios automobilis! Kaip jie čia sėdėjo, kaip juokėsi... Mm...

O dabar dar kamuoja vienas lyg ir rūpestis - Joninės. Kaip tenai? Kaip atgal? Velnias žino, bet jis taip pat žino, kad aš ten būsiu! Taip! Nesvarbu kaip nusiagusiu iki namų, ar nakvosiu pas Ariną, bet ten būsiu)))

2010 m. birželio 21 d., pirmadienis

Vienuolynas.

O dabar pagalvojau, kad niekada rimtai nesvarsčiau apie stojimą į vienuolyną. Tai turbūt todėl, kad dar nebuvau įskaudinta iki sielos delmių ir nenorėjau gyventi. Nenorėjau tikėti vyrų ištartais žodžiais ir jų matyti.
O visgi, kokie pliusai ir minusai vienuolynų?

Pliusai.
* Jokie vyriškos lyties vardai netupės galvoje.
* Vieninteliai vyrai, su kuriais teks bendrauti - tai bus kunigėliai ir vienuoliai, bet jie nekesinsis nuskriaust mane.
* Visada ramybė.
* Tyla. Jokių šokių ir gėrimų.
* Juk Dievas myli mus! Jis suteiks dvasišką ramybę.
* Knygos. Daug jų. Mm....

Minusai.
* Jokių sexy vaikinų.
* Jokių sexy drabužėlių.
* Jokių TELEFONŲ!!!
* Visiška priklausomybė ir nuolankumas vyresniems vienuolyno tarnams.
* Dress codes.
* Jokio privatumo. Visas mano paslaptys turės žinoti kunigai ir net vienuolės!
* Melstis. Labai daug.
* Jokių bučinių ir naujų pažinčioų (išskirus vienuolius, kunigus, klerikus ir pnš)

Ne, visgi, turbūt man neteks būt vienuole. Turbūt reiks pakeisti savo mąstysena ir gyventi pasaulietinį gyvenimą! Nesvarbu, kad jis turi trūkumų, jis turi ir pliusų!
Siaubas, perskaičiau paskutinio įrašo pražią ir buvau abstulbusi - velnias, kiek daug ten keikiausi!!! Velnias, kokia buvau be nuotaikos!!!
O dabar... Jei man reikėtų apibūdinti savo dabartinę nuotaiką, aš parašyčiau "nežinau". Rimtai, man nei gera, nei negera. Neutralu,vo.
O jei rimtai, aš neturiu ką šiandien pasakyti - nesu kažkokia vaaau rašytoja, ar kas nors dar. Ir jokių nuotykių šaindien nepatyriau. Eilinės vasaros dienos teka šūdina vaga. Ir man šūdinai užpisa tokios atostogos - nei maudytis, nei degintis, nei kažką dar daryt. O ir mokytis nėr ką. Tiesiog sėdėt ir laukt.
Velnias, lėvos atostogos. Kolkas.

2010 m. birželio 19 d., šeštadienis

Pizda, kas čia visiem pasidarė blet? Man jau viskas zajibala!!! Dieve, gražink mna vienatvę ir džiaugsmą! Prašau, suteik ramybę. Nebenoriu aš tų tūsų, tų pykčių, pavydų, razbornkių. Man jau gana telefoninių skambučių, kur vis kažkas sako:
- Tu man reikalinga.
O Dieve, kodėl taip yra??? Ie blet, kodėl vienintelis, kurio aš neturėjau, tas, kuris mane paliko, man vis dar rūpi? Vpizduuuuu. Nenoriu aš taip gyvent!
Jau n-tąjį naktį dėdėsiu namie ir svarstysiu tema "kaip man xujova" ir nieko gero nesužinosiu. Ir nieko naujo neišmąstysiu. Gal man jau pradėt skaičiuot dienas iki vasaros pabaigos? Dieveeeee!!! Kodėl, visi vaikinai, kurie man rašo, išskyrus pavienius atvejus, nori mane iškrušti ir mesti? Arba aš esu jiem tiesiog grožio įkona. Kaip man šiandien vienas pasakė: "Da, ja samyj axujennyj. Visgda pervyj i samyj lucyj. Ja luce vsex tavix druzej - ja umnee, bagače, navernika - krasivee. Tak čivo tibe nixvataet? Ty nibudiš ničivo delat. Tibe nada budit tolka sidet i krasiva vyglidet. Da, mne axujenna nravista, što ty visiolaja. I kak ja skažu "malčiat", ty dalžna malčiat" Pizdec. Ja axujevala.
Ble, o gal man pasikeist numerį?...
Ne blet, vpizdu! Aš esu protingas individas, ir joks šūdas neaiškins ką ir su kuo man daryt blet.

2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

Skaudžiausia būna,kai skaudina brangiausi draugai.

Blemba, realiai dbr jaučiuosi lyg neturėčiau draugų...
Visi, kas man buvo žiaaauriai brangūs, kuriuos laikiau tikraisiais draugais. Na tais, kurie bus visada ir visur su manim. O dabar, jaučiu, nu blet, aš esu viena.
Vadimas pasakė "Tikrū draugų nebūna", ble, gal tiesa? Bet taip sunku tuo tikėt... Ble, regis, aš nesu naivi, maža mergaitė...
Viskas blet, sugriuvo per tokį trumpą laiką... Viskas, kas buvo statyta ir puoselėta tiek daug metų...
Dabar nixuja nieko nėra.
Blet, kiek aš jau galiu kentėt?
Aj, vpizdu, dabar atrodo, kad tai yra žiaaaaauriai svarbu, bet praeis kažkiek laiko, ir tai bus nebe taip... Pasikeis...
Tokiais atvejais kaip dabar, man norisi visai neprisileist artin žmonių, norsis būti vienai.... Norisi būt šaltai, ir į aplinkinių klausimus "Kaip tau sekasi", atsakyti visada "ačiū, puikiai". Nesvarbu, kaip jausčiaus. Norsis slėpti blet jausmus uždarytus po daug daug spinų ir niekam jų neparodyt.

It's my life?:O

Nuo vaikystės man buvo sakoma "Nerūkyk. Mergaitėm negražu rūkyt. Mergaites, kurios rūko, nemyli berniukai. Negadink sveikatos.", o dabar kai pagalvoju, kad rpieš kelerius metus, aš taip pat mąsčiau net juokas ima:D Kai pagalvoju, kad sakydavau "Aš niekada nerūkysiu", ir atsisakydavau gerti net šompaną man juokinga daros:D Jei aš tada galėčiau pamatyti save tokią, kokia esu dabar:D Jetus, turbūt pasilikčiau mokytis Butrimonių kaimo mokykloje ir ramiai sau gyvenčiau:D Nebūčiau tokia,kokia esu. nesuprasčiau žodžio "fashion" ir būčiau visaip kitaip degradavusi. Galbūt net kalbėčiau kaimiškai:D Norėčiau tapt kokia Maximos pardavėja ir rasčiau vaikiną, kuriam neduočiau metus ar du:D Žiūrėčiau daaaug serialų ir skaityčiau daug meilės romanų:d Nenutuokčiau kas yra facebook.com, neto visai neregėčiau akyse:DDDD Ne, blemba, dabar kai pamąstau, visgi, px, kad kartais išgeriu, parūkau, ir kitaip pasismaginu, bet nesu tokia debiliškai atstalaja viaskoooovaja dzibilka:DDD
O dabar pagalvokime apie ateitį. Išsinešdinsiu aš iš šito sušikto kaimo į didesnį kaimą,kurį vadina Vilniumi, susirasiu daug naujų draugų alkoholikų ir alkoholinsiuos toliau:D Kažkaip pabaigsiu studijas, gausiu diplomą, bandysiu ieškot darbo, o vėliau jau pradėsius enti. Velnias, kai pagalvoju, kad pabaigus studijas prasidės MONOTONIŠKAS gyvenimas, norisi dabar, šiuo metu krist negyvai. Nu velniai griebtų, nenoreiu aš tupėt namie!!! Arba iš dienos į dieną vaikščiot į nemėgiamą darbą, konkuruoti su konkurentais, prarast visus draugus... Blemba, nenoriu aš to! O dar po kažkiek metų atsirastų vaikai, tada tai visai... Nebetūrėčiau savo gyvenimo, jis priklausytų šeimai. Gyvenčiau ne dėl savęs, o dėl šeimos:///Kažkur skaičiau "Vaikas - vienintelis žmogus, kuris gyvena dėl savęs ir sau", yes, it's true.

Reikia džiaugtis, kol yra galimybė. Vėliau jos nebus. Gyvenkime šią diena!
ha- ha, kažkada ir aš buvau bloondinė:D dabar ne tokia šviesi, bet man vistiek patinka:D bet iš tikrųjų, aš ne visai tokia norėjau būt, norėjau būūt toookia kaip ši panele viršuje:D Viską atiduočiau, kad būčiau panaši į jąą. Ji man toookia dieviška (mm) tiesa, dieviška iš šono:D



2010 m. birželio 13 d., sekmadienis

Būt kažkuo.



Važiuoja nuostabiai graži mergina ir neišskirtinio grožio vaikinas.
Jie važiuoja Jo naujutelaičiu mersu iškylauti į gamtą, toli nuo miesto, miškely. Jie pravažiuoja maža kaimelį, kur šalia kelio į pravažiuojantį automobilį sustojo paspoksoti porą vaikų. Visi jie - iš neturtingų šeimų, apsirengę skurdžiai, purvini. Jų susižavėjusi žvilgsniai priverčia merginą susimąstyti:
- Šie visi berniukai svajoja ateityje turėti tokį automobilį, kaip mūsų... - taria Ji vaikinui.
- Ne,mažule, jie svajoja turėti tokią merginą kaip tu, ir tokį automobilį kaip mano. - tada jis pasilenkia ir įsisiurbia jai į lūpas.

Jis visada buvo egoistas. Jo EGO buvo aukščiau už viską. Jis kilęs iš labai turtingos šeimos. Jis visada turėjo viską, ko tik norėjo. Jis nesupranta tų vaikų, Jam ant jų nusispjaut. Jam rūpi Ji. Jis mano, kad Ji bus Jo, kad Ji yra ir buvo tik Jo. Kitaip ir negali būt, ar ne? Juk Jis - visų merginų svajonė. Taip Jis mano.
Tačiau Ji, Ji supranta tuos vaikus. Ji užaugo tarp tokių, Ji žino,ką jie jaučia. Kokį susižavėjimą... Juk Ji - viena iš jų. Ji išsižadėjo visko... Visko, kas jai buvo tai svarbu - meilės, šeimos, kūdikio, bet ji tapo JĄ. Ponia, kurią myli Jis. Ne, Ji niekada nepasakys, kad Jai visiškai nusispjaut ant Jo problemų, ant Jo ateities... Ji pasiekė savo tikslą - Ji išsikapstė iš to šūdo, kuriam maklinėjo vaikystėje. Ji buvo niekas,dabar tapo kažkuo,bet Ji visiškai nesijaučia laiminga.

Žmonės, ar mes galėtumėm aukoti viską, kas mum svarbu dėl materialinių vertybių? Dėl turtų, dėl aukso, dėl geresnio gyvenimo? Ji pasielgė, kaip manė geriau, tačiau DABAR, pasiekusi viską, jei galėtų daryti kitaip - Ji nieko nepakeistų. Ji - jau sugadintas žmogus, Ją pakerėjo pinigų galybė. Ar mes norime būt priklausomi nuo pinigų???

Kas sakė, kad blondinai visi tokie patyyys?

MOKYKLA, na tiksliau GIMNAZIJA


Va, jau viskas. Mokykla pabaigta.
Nebebus eilinių vėlavimų į pamokas, ebt pasiliks vėlavimai į autobusą.
Nebebus mokytojų, skundų, neatliktų namų darbų, dvejatų, nuoširdžių pokalbių ir ginčų mokyklos koridoriuje...
Nebebus pasišnekučiavimų apie "oo, jis/ji laižėsi ten ir ten su tuo/ta".
Nebebus nieko, kas susiję su mokykla - suolų, lentų, mokytojų, dieninų, pažymių knygelių, ŠLTG pavadinimo...
Velnias, net nostalgija ima...





Bet esmė tame, kad norime ar ne, laikas teka. Teka nesustodamas ir negrįždamas atgal. Taip, dabar baigėsi gražiausi gyvenimo metai - mokykla, bet nereikia liūdėti, prieš mus atsiveria kitas pasaulis, kiti vartai - studijos... Studijos - neapribota laisvė, tūsai, trupučiuką mokslo, asmenybės subrendimas, kordinalūs pasikeitimai. Negrįžtami.
P.S. Net didžiausi poxuistai liūdi dėl jiem svarbių dalykų.