Studentė! Trečia mėnesį. Turbūt.

Sveikas, mielas bloge;D
Puikiai prisimenu tuos laikus, kai dažnai rašydavau čionais ir turėdavau tiek daug minčių! Dievaž, tai buvo taaaip nesenai, o atrodo, kad prieš porą metų...
Pamenu, kaip galvodavau apie tai, kad kai studijuosiu Vilniuje, patirsiu daug daug nuotykių ir galėsiu juos visus čia aprašyt! Maniau, kad bus labai smagu! Iki šiol atsimenu, kaip galvodavau ką jausiu pirmą kartą eidama į universitetą, norėjau viską čia aprašyt, o dabar galvoju, kad kaip gaila, kad nepadariau to! Juk jeigu skaityčiau blogą po poros metų, man būtų begalo įdomu skaityt apie tai, ką kažkada patyriau...

Tad, nuo šiol - kiekvieną dieną rašysiu čia! Nesvarbu kokią nesąmononę, ar mąstysiu apie kažką labai svarbaus ... Galbūt, man dažnai rašant idėjos aplankys mane ... Prisiminus Izabelę net graudu pasidaro, kokia anksčiau buvau išradinga (think ... booring:D)

Tataaaaigi - šiandien lapkričio dvidešimt trečia.
Barakas.
Viena iš eilinių (che-che eilinė diena... kiekviena diena man yra kaip stebuklas! Juk gyvenam vieną kartą, tada manau, kad reikia džiaugtis gyvenimu!!!) dienų, kurios prasidėjo nuo rytinės minties "noriu miegot", o sekanti frazė buvo: "davaj dar pamiegam". Net visas septynias minutes!!! (yeee, partyyyy - rytinis miegas,,, mmm,,, miego trūkumas... feeee) Tada išslinkimas iš lovos ir prausimasis. Ech, atrodau nekažką :D
- Gal davai neinam į Kūrį?
- Aha, miegam.
Vėl šilta, minkšta lovytė, mm... miegas pasiglemžia mane į svajonių...bet ša! Girdžiu balsą mintyse -" kelkis! Juk greit pasibaigs Kūris!!! Paskutinios paskaitos!"
Va, taip, jau stoviu ant kojų pasiryžusi krimst teisės mokslus...

Universitetas.
Po devynių kelios minutės, o mes dar kely į universitetą - nu ką - juk studentai nebūtų studentai... Mūsų mėgstamas dėstytojas paveluoja dešimčia minučių (yeeeee!!! turim laiko pasišnekėt ir pasidalinti naujienomis!!!), tuo tarpu kai kurie studentai ( gal jie serga?...///) parodo nepasitenkinimą dėstytojo neatsakingumu, bet nieko - Kūris nebūtų Kūris jei neateitų.
Tataigi - sužinojome daug naujo apie teismus ir prokuratūrą.
O tada arbatos pertraukėlė... Malonus pokalbis su draugėm ir grąžinimas (pagaliau !) kavos Aivarui (Aivarai, jeigu tu kada nors tai skaitysi, tai linkėjimai tau nuo Sigutės ir manęs!!! Laukiam svečių!), jis, manau, buvo didžiai nustebintas mano geraširdiškumu (;D na, aš juk gera... reik tikėt stebuklais;D)
Dar viena paskaita apie tą patį, kuri darosi booring (ne, nepradėjau piešti kvadratėlius, nusprendžiau, kad jau turiu priklausomybę nuo jų, tad - eikit lauk iš mano minčių, nedorieji kvadratėliai!!), iš to didelio booring klausiausi Kūrio (nelogiška, ane?;D).
Kelias namo... Mmm... Mano striukė išties labai šilta (Duok Diev, ji bus tokia pat šilta kai bus minus trisdešimt.)

Barakas.
Mano alkanas ir dūzgiantis pilvas gavo didelę porciją maisto (naminio ir pačios gaminto;D Manau, jei mama ir brolis matytų mano tobulėjančius gaminimo gabumus - jie apsiverktų iš laimės.)! Šiandien mano skrandis suvirškino vištiena su vrtom, o vėliau keptom bulvėm su pomidorų/agurkų/majonezo užpilu... Mmm... skanumėlis!
Dabar atėjo laikas poilsiui - tam puikiai tinka dalykas, kurį galima pavadinti laikovalgytojas- dell. Tataigi - kokios trys valandos kaip šuniui ant uodegos (labai myliu šuniukus!)... Ech,reikėjo nuveikt ką nors naudingesnio :D
Laikas kibt prie mokslų! Lotynų... rrr... senovės kalba. Galbūt, Veteikio pagalba, mes pradėsime skaityti rankraščius ir metraščius? (ha-ha)
"Valgyt" - rėkia mano skrandis, o aš, kaip gera mergaitė (ha-ha, tai tiesa) vykdau jo paliepimą! Bulvės su padažu ... (maniau, kad valgysiu, bet po ranka pasitaikė Mindaugas... :D), valgiau spagetti (Itališkus, ne optimininius;D) su padažu :D Niam!
O jūs kada nors pastebėjote kaip greitai bėga laikas, kai tau yra gera? Taip, laikas greitai prabėgo... Kutenimai (yeee, tai - mano stiprybė) ...

Svarbiausia - gyventi šią dieną ir negalvot kas bus rytoj! Nesvarbu, laukia tavęs kolis, anglų esė ar politikos atsiskaitymas! Būk žmogus - gyvenk linksmai!