2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

Eik tu

Šiandien aš siunčiu visus na*ui. Siunčiu su nepasigailėjimu.
Man per daug bloga kažką mylėt ir pan.
Kaip visada - noriu vsiką mest ir pabėgt.
Paskandint telefoną vandeny, kompą išmest pro langą.
Visiškai atsiribot nuo pasaulio ir gyvent realiame gyvenime.
Be jokių sms, skambučių, čiatų.
Man taip užpiso tas debiliškai kvailas, ir bukinantis virtualus gyvenimas.
Vsio, atsiriboju nuo jo.
Nuo šiol manęs pasigęs facebook'as, one'as, point'as, skype, telefonas.
Būsiu tas žmogus, kurį dbr padina "atšytyj" ar koks kaimas. Man nesvarbu.
Aš noriu realių draugų, o ne kitokių.
Nenoriu perskiatyti tokių nuostabių žinučių "Sorry Viesiunčik, aš neateisiu į tavo b-day, nes bla bla bla...."
Krc, varau iš čia.

2010 m. sausio 23 d., šeštadienis

Gyvenimas.


Šiandien aš skaičiau. Daug ir visko. Visokio šlamšto ir anaiptol. Analizavau ir kai ką pritaikiau sau. Užrašiau porą citatų. Nusprendžiau keisti gyvenimą.
Tačiau tai aš darau ne vieną ir ne du kartus per savaitę. AŠ vis planuoju ir planuoju, bet neįvykdau to. Trūksta ... gal kantrybės. Silavoli, vo.
Vėl ir vėl klausau dainų, kurios jau senai pabodusios, bet naujų atsisiųst nenoriu. NE, noriu, bet vėl tas trūkumas. Tingiuuu xDDD Ok, bet aš norėjau ne apie tai;DDDD Biškeeeli nukopinsiu nuo Loretos blogo ir pritaikysiu saaau;DDDD


Mano 2009 metai;DDD

1. Событие года: Daug naujų, įdomių pažinčių xD
2. Цвет года: violetinė.
3. Группа года: Noize Mc, Zveri - 4ever;D
4. Лучшее путешествие года: Šventoji.
5. Вечер года: Buvo jų pakankamai daug, net neprisimenu dbr;D (blush)
6. Одежда года: Džinsai, maikė, sijonukas, aukštakulniai xD
7. Разочарование года: Draugo išdavystė.
8. Песни года: Noize MC - Выдыхай.
9. Настроение года: linksmas žmogus xD
10. Время препровождение года: miegas xD
12. Лучший день года: penktadienis xD
13. Книга года: Jodi Picoult19 minučių
14. Напиток года: "Kruvinoji Merė"
15. Время суток года: naktis
16. Город года: Vilnius.
18. Знакомства года: Loreta, Arina, Edvinas, Edvinka.
19. Мечта года: Gaut tą, ko nori visos. Gavau xD
20. Вопрос года: Nu kodėl???
21. Самый счастливый месяц года: Rugsėjis.
22. Погода года: Jūra, saulė.
23. Поступок года: Drąsiai žengiau į nežinę ir jinai mane priėmė.
24. Человек года: xD O jei rimtai - Michael Jackson.
25.Фраза года: "Eina jie šikt. Tu esi geriausia. Nekreipk į juos dėmesio".
26. Цель года: Pasiekt kažko, ko dar nesu turėjusi.
27. Тусовка года: Pas Edviną sodyboj, Lioliko b-day, Jolantos b-day xD
28. Итог года: Metai buvo sėkmingi. Esu jais patenkinta. Jei manęs paklaustų - ką norėtum pakeisti 2009 metais? Aš atsakyčiau, kad nieko. Viskas, kas įvyko yra man pamoka. Kai kurios šios pamokos buvo skaudžios, kai kurios linksmos, bet jos mane pamokė, ir dabar aš esu kitokia.

2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Merginų naivios svajonės ir žiauri realybė.


Kodėl gražiems berniukas sunku įtikti?
Kodėl jie iš savęs stato čiut ne Dievą, ar jau geresnį už tave.
Kodėl jie mano, kad yra visatos centras?
Nors, tiesą pasakius, niekaip nepaneigsi,kad taip nėra.
Tie vaikinai, tai vaikščiojantys žurnalo viršeliai, modeliai, ir šiaip, nepasiekiami ir svajonių padarai. Jie patinka ne vienai ir ne dviem merginom, o visai krūvai. Jiem pavydi visi vyrai. Naktimis juos sapnuoja gražiausios ir baisiausios Lietuvos merginos ir senelės. Apie tokio kūno ir grožio siluetą visos svajoja.
Tačiau...
Ne visom tai yra pasiekiama.
Tu gražuoliukų, dėmesio nestakojančių metrosekstalų, pasikėlimo kartelis aukštai. Jiem nereikia šiaip,išvaizdžios, bet vidum labai gražios. Jiem reikia tobulos. Kurį tobulai vaikščiotų, tobulai regtusi, tobulai dažytusi, tobulai gamintų, ir patobulintų jį. Na nežinau, kiek metų reikės jiem ieškoti, kad ras tokią tobulybę. Kažkaip labai naiviai tai skamba. Per tą savo "aš geresnis", jie nepamatys tos vienos iš vienintelių, kuri gali tapti jo širdies deivė. Naktinių svajonių objektas.
O tos visos likusios lietuvaitės...
Jos naktimis kentės svajodamos apie juos. Išspausdintas jų nuotraukas slėps nuo įkyrėjusių brolių po pagalvę. Kiekvieną dieną žvelgs į meilės objektus per monitoriaus ekraną ir dūsaus, o sutikusios mieste - džiūgaus. Užsirašys į visus dienoraščius ir blogus. Jos naiviai vilsis, kad tas princas su "Dolce and Gabanna" džinsais, "Versaci" maikute ir "Gucci" akinukais nuo saulės pažvelgs į jas - paprastas mergytes.

2010 m. sausio 18 d., pirmadienis

Nothing special.

Eilinį kartą atsisėdu prie stalo, eilinį kartą įsijungiu tą nelemtą dėžę, nors namų krūva, bet mane ramina tai - naktis ilga. Neduodu sau normaliai miegoti. Galvą kvaršinu apie "jmj, reikia liekmėti" ir šiaip, įvairiom nesąmonėm. Tačiau...
Nu nežinau.
Kažkaip be nuotaikos.
Šovė į galvą ger mintis - jmj, kodėl dabar viskas taip pasikeitė?
Aišku, labai gerai, kai kiekviena sžmogus turi savo telefoną,gali laisvai mėgautis interneto duodamoms galimybėm,bet...
Aš pasiilgau ilgų pasišnekučiavimų per namų telefoną. Ta, kur su ilgu laidu, ir dideliu rageliu:]]]
Pasiilgau klausimų : "Man kas nors skambino?" arba "Ar mane kas aplenkė?"///
Ech, praėjo tie laikai.
Dabar jau nebe taip.
Dažniau yra užduodamas klausimas "Duok savo numeriuką, pupuliuk".

Krc, brolis atėjo ir pertraukė mane, dbr užmiršau mintį xDDD
Trumpai apie šiandieną.
Pradėjau kviesti žmonės į savo gimtadienį, ir žinote kąąą? Visi pradėjo prašytis tenai!!! Taip, taip!!! Prašytis. Ir dar atsirado tokių, kurie neturi suknelių. Nu blet, nervina. Kaip trenkčiau, jmj... Juk tai mano gimtadienis, mano šventė, ir aš nenoriu, kad čia kažkokie priekaištai būtų. Am, dar pasakiau, jei nesugalvos superinės dovanos, tegul dovanoja pinigėėėlius, ech, savanaudė kalė xDDD***
Telefonui visai stogą rauną, čiuju, reiks vežt į taisyklą...
Jep, gavau iš lt rašinio 8, tai dbr laiminga, pusmety bus 8:]]] jeeetus, kokia buvau laiminga:]]]

O dabar reikia kažkaip užbaigti visą šitą sapaliojimą ir eiti graužti knygų.
Taigi, mieli mano draugai, kuriem sbuvo suteikta teisė skaityti mano blogą - šaindien jokių romanų, tik eilinės nesąmonės.xDDD

2010 m. sausio 17 d., sekmadienis

Amžinai.


O žinote ko aš pasiilgau?
To nepaprastai nuostabaus jausmo, kai eini gatve ir matai besišypsančius žmonės.
Paukšteliai traukia nuostabiausias dainas, o tu tiesiog laimingas.
Laimingas ne materiališkai, ar morališkai, o žmogiškai.
Kai nerūpi nei būsimi egzaminai, nei stojamieji, nei draugai, nei oras.
Vienodai, ar šviečia kaitri saulutė, ar žaismingai šokinėja lietaus vaikai...
Kai nenorėtum šios akimirkos užmiršt...
Kai tavo ranka liečia kažką labai šilto ir minkšto,
Tau visiškai vienodai kokias nesąmones šneka jisai, tu šypsais ir pritari tam.
Gal, jei jis nebūtų toks nuostabus, ir neneštų tau glėbį ramunių.
Jei jis nesišypsotų angeliška šypsena ir neklaustų "Ką aš galėčiau padaryti, kad būtum laiminga?"
O tas jo kūno kvapas... Jis primena vaikystę. Ta nerūpestingą laiką, kai dūkdavai, kai sijonukas būdavo dėmėtas nuo žolės, o rankytės mėlynos... 
Kai pasirenkate ne gražiausią, nesenai išdažytą suolelį, o  patraukiate prie kreivo suoliuko prie medelio.
Tas suoliukas jums atrodo gražiausias.
Nejučia,abu užsisvajojate apie senatvę.
Kaip jūs abu, jau nebe jauni, bet vis dar vienas kitam labai gražūs sėdėsite ant seno suoliuko.
Jūsų nosys kinkys dideli akinukai, bet jūs žiūrėsite vienas kitam į akis ir šypsositės.
Jūs tikite - jūsų meilė nugalės visus pykčius ir nelaimes.
Vedami instinkto, abudu suspaudžiate vienas kitam ranką, jaučiate malonų skausmą, bet...

2010 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

I don't know.

Šiandien jaučiu tą vadinamąją "nuotaikų kaitą".
Lbj nervina tai :///
Kažkoks asilas "facebooke" mane pavadino asilu, teta su mama kalbėjo apie gimtadienius ir kaip visi ten prisigeria. Dalinosi tokiom va nesąmonėm : "Edvino gimtadieny išgėrė du butelius degtinės". Jetus, o aš galvojau, kad tik senelės tokiais melais tiki xDDD Buvo 26 žmonės ir išgėrė "tik" du butelius. Jmj, jie tikrai nežino ir net neįsivaizduoja kas darosi "tikruose tūsuose", o ne mažuose draugų susibūrimuose xD Jmj, kai buvau devintokė gėrėme ant trijų butelį "Sobieski", jetus, būdavau girta kaip šluota, bet nieko, xDDDD Vėliau negerdavau pusmetį, o kartais ir ilgiau xDDD O kartais visai eidavome kitą dieną gert ir buvo bbd. O čia ble, atsirado kažkokio už senėjusio luomo atstovai ir sako, kad prisigeria po trijų stikliukų degtinės xDDD Dabartiniam jaunimui net į galvą neduotų;DDD Tačiau neesmė. Bus taip, kaip aš norėsiu, nes tai mano gimtadienis.

!!! !!! !!! Woohoo !!! !!! !!!
Gavau įskaitą iš vairavimo, dabar liko gaut įskaitą teorijos ir regitros durys atviros:]]]
Nors tai dar tik pradžia, bet aš džiaugiuosi, net nežinau kodėl. Džiaugiuosi, kad gera. O mano kūnas nori greičiau grįžt į "La Seza" parduotuvę ir nusipirkti gražaus apatinio trikotažo:]]]*** Yee, reikia kada į Ozą nuvaryt, bijau, kad mano nužiūrėtąją suknelę nupirks:///

Jau sudariau sąrašą ką kviesiu į b-day:]
Beja, ne tik žmonių sąrašą, bet ir reikalingų produktų pirkimo sąrašą. Kas, kiek, kur, po kiek:]]]

Jaučiu antrąjį "Late" kavos puodelį skrandį ir jo  norą ištrūkti;D Jei nori - tai reikia xDDDD
O šiaip, šiandien jau išgėriau du puodelius "Late" ir trys vyšninės arbatos:]]]

Geros dienos:]]

2010 m. sausio 12 d., antradienis

Katastrofiška diena su gera pabaiga:]

Ši diena yra kitokia nei prieš tai buvusios. Šiandien kažkas pastebėjo, kad aš pikta, ir jam parūpo kodėl. Aš abejoju ar jis nerimavo dėl manęs, galbūt, jis taip elgėsi vedamas smalsumo... Tačiau tai nesvarbu. Dabar, praėjus kažkiek laiko aš suprantu, kaip gera širdy, kai kažkam rūpi...

Nors rytas mano prasidėjo tikrai ne kaip.
Jau sapnuodama sapnus jaučiau, kad kažkas bus gerai. Nors aš skundžiuosi kaip didelė miegalė, šiandien buvo kitaip. Miegojau trumpai, atsikėliau anksčiau ir gulėjau. Galvojau, gal pramiegojau ar neišgirdau žadintuvo...
Tada sekė kelionė į Vilnių su tėčio "Passat'u", tylutėliai sėdėjau ir šildžiausi savo rožiniais kojinaitėmis papuoštas kojeles užsikėlusi ant dešiniojo šildytuvo ir mėgavausi mintimis apie būsimą gimtadienį:]
Tada, tuo nustabiu laiku man buvo nusispjaut, kad telefono akomuliarorius greitai išsikrau, o pakrovėjo neturiu[beja, ir dar problema, kad ten hm..kur yra įkišamas pakrovėjo laidelis pasilikusi sulužusio pakrovėjo galvutė xDDD], negalvojau nei apie nuostabią vakarykštę suknelę, nei apie dirželius,kuriuos reikia nupirkti laikrodukui...
Su tėtuku buvom užėją į "Kavinę-Barą" prie stoties, o ten kainos ne mažos..:D
50lt --> du karšti patiekalai,
40lt--> vienas karštas patiekalas.
Ir visas likęs maistas jų.
Šiaip iki 24h, bet už kiekvieną papildomą valandą + 20lt.
Tėtukas sutiko, bet mamytei pasirodė, kad kaina per didelė.
Taigi, rytoj ar poryt teks mintį taką iki Karčemos[iš tikrųjų rašosi karčEma, o ne karčIAma xD Mum lt mokytoja pasakė;D] ir į Bravo sodybą. Ech, ilgas kelias:] Bet nieko, jei reikia - tai reikia:]
Vilnius, važiavimas, viskas normaliai. Aikštelė. Nesekmė. Ašaros. Paguoda. Vėl ašaros. Važiavimas į stovėjimo aikštelę. Visiškas neatidumas ir "dzin". Neišlaikyta. Liepų kelio maxima. Puodukas "Late"kavos, neskani žuvis, kurios nesuvalgiau, bandelė ir salotos. Irisai[vėliau tapau Irisinė xDDD], kažkokie lbj skanūs už 25lt su persikais, šokoladas "Princas" ir vaisinė arbata. Niam. Vėl ašaros. O tada apsiraminimas ir bibio dėjimas ant visko ir visų. 300lt už kursus + 60lt už paildomą pamoką + 30lt už pirmos pagalbos išklausimą.
O namie buvo cool. Tie nuostabūs naktinukai jau ant mano lovos ir tooookie kvepiantis... mm...
Dabar aš laiminga:]]]
Beja, regis man jis kažkiek patinka xDDD Žiauru xDDD Už ką taip man kenkia Dievas?;D Aš juk kažkada sakiau, kad jis fuj fuj fuj xDDDD

2010 m. sausio 11 d., pirmadienis

+ or - ?

Aš jaučiu kaip nerimas kaupiasi mano sieloje, ir širdis pradeda plakti greičiau...
Greitai ateis ta valanda, kai tai atsitiks,
Ir aš nieko negalėsiu nulemti, tai bus ne mano valia.
Tai bus Jo nuotaikų kaitos sprendimas.
Jei Jis bus gerai nusiteikes - viskas bus puikiai,
Jei ne - aš grabe.
Na, gal ne tiesioginiame, bet kažkas panašaus bus.
Veltui pinigai bus išvaistyti, nuotaika sugadinta, noras gyventi....
Na, jis niekur nedings.
Tačiau vistieeek....
Bet aš būsiu optimistė.
Rytoj bus viskas puiku.
Aš tikiu.

Dabar pagalvojau, kad reikia man jau padaryti sąrašą.
Pagaliau, ir taip ilgai delsiau.
Su mama pakalbėjau, jinai pasiūlė rengt gimtadienį kažkur bare xDDDD
Prie stoties, apačioje, kažkur rūsyje.
Rytoj su tėvu nuvažiuosiu tenai, reikia viską apžiūrėti, nuspręsti ar man tinka.
Ech, nes Kazlovskis, te duoda Dievas jam sveikatos, ir tegul niekas daugiau nedaužo jam mašinos, laaabai jau daug prašo vien už nuomą.
300lt ir tai, su nuolaida. Kaip draugam tipo.
Bet JUOKINGA,
Ok,sumoku 300lt, + maistas + gėrimai + muzika.
Tai kas išeina? Ogi šnipštas.
Daryčiau aš namie, bet ne savo. Maniškis per didelis, bus daug tvarkymo tada xDDD
Ech, nežinau aš nieko.
Labanakt, Vėsia.

2010 m. sausio 8 d., penktadienis

Gut, very Gut.


Когда-то давно старый индеец рассказал своему внуку одну жизненную
истину.
- Внутри каждого человека идет борьба, очень похожая на борьбу двух
волков. Один волк представляет зло – зависть, ревность, сожаление,
эгоизм, амбиции, ложь… Другой волк представляет добро – мир, любовь,
надежду, любезность, истину, доброту, верность…
Маленький индеец, тронутый до глубины души словами деда, на несколько
мгновений задумался, а потом спросил:
- А какой волк в конце побеждает?
Лицо старого индейца тронула едва заметная улыбка и он ответил:
- Всегда побеждает тот волк, которого ты кормишь.

2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Akimirka


Kartais atsitinka tokie dalykai, kurių niekada nenorėtum pamiršti.
Tai visada būna tada, kai mažiausiai tikėsi.
Žiema. Šalta. Tu eini susigūžusi ir palto apykaklėje nori pasislėpti. Tavo gražiųjų aulinukį kulniukai sminga į purų sniegą, ir jautiesi lyg nemokamoje čiuožykloje.
Tu visiškai negalvoji apie svajonių princą, tu svajoji tiesiog apie karštą late kavą su karamele.
Miesto taku sutikai vos porą žmonių, ir tai, nė vieno nepažinojai, bet... tu nenusimynei. Tau gražiai pasakius, buvo dzyn. Dzyn ant praievių, dzyn ant savų.
Pasiekusi apledėjusią stotelė atsidūsti. Vėl pavelavai į autobusą. Tu niekada neklausiai mamos, kuri sakydavo anksčiau išeiti. bet ne... tu geriausiai žinai:] Nors... nepasimokysi iš šios tavo klaidos, tu tikėsi likimu.
Pasuksi namų link, tau eiti vos porą kilometrų, tavęs nebaugins nei alkoholikai, nei bomžai, kurių pilnos gatvės. Tu suprasi, kad neturi to, kas būtų labai vertingo. Gal nusisegsi DG laikroduką, atiduosi telefoną, o ką dar? Kišenėje vieniši zvinbia centai, o tašėje vien popieriukai ir tušinukai. Tu esi studentė.
Jauti, kaip pilvas groja nuostabią melodiją ir tu mėgaujiesi ją. Ji jau ne pirma, bet ir ne paskutinė. Nors šį vakarą.
Ausų būgnelius pasiekė n-tąsis mašinos signalas, bet tu neatsisukai. Skubėjai namo.
Mąstei apie šiltą papludimį, kopas, galbūt "Cosmopolitan" kokteilį, jūrą... Tau buvo gera. Tavo vaikiškai optimistinė dvasia sakė : "Mažute, nusiramink,greitai tavo odą džiugins saulės spindulėliai, prie kojų kris bananai, o ištiesusi dešinę ranką jausi jo ilgai ištreniruotus raumenukus... "
Privažiavo balas "Mersas", juodas priekinis stiklas nusileido. Mašina sužavėjo ne tik tave,bet ir tavo sušąlusi kūną. Tu atsisukai. Šiluma ir odinių sėdinių kvapu padvelkia į tave, išgirsi švelnų balsą:
- Panele, kur jūs viena vaikščiojate?
Tu neišsigąsti, nors šiaip, kitais atvėjais į kojas dėtum vien supratus, kad nepažįstama mašina. Tu pasilenki į priekį, atsiremi į lango rėmą ir ...
netenki amą.
Tave kalbinęs žmogus pasirodo esąs Bredo Pito ir Megan Fox atžala.
Tavo veidą tyrinėja jo žvalios, smaragdo žalumo akys, matai, kaip iš tobulos Bredo lūpų išlenda srovelė oro ir padvelkia į šviesius, Zako Eftono plaukus...
- Ačiū už tai, kad esi toks nuotabus...
- Pavežti?

2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

Copy - paste.

Jo pilkšvai žalios, visko mačiusios akys, stebėjo tolumoje besiganančią arklių porelę. Negailėdamas laiko, tiesiog sėdėjo ant didžiulio akmens ir žiūrėjo, atrodo bijodamas praleisti nors menkiausią jų judesį. Galiausiai pasirėmęs lazda, atsikėlė, pasitrynė nugarą ir apsisuko eiti ten, kur tolumoje matėsi bažnyčios bokštas, namų stogai..

Neskubėdamas, lėtu žingsniu patraukė ten, kur verda gyvenimas. Kur taip trokštamos ramybės ir tylos, nerasi nė su žiburiu. Jis kasdien ateidavo į tuos laukus, prie to palinkusio medžio, kur matosi arkliai. Nors kasdien tas kelias rodos vis tolėjo.

Svetainėje, palinkęs sūnus, kažką murmėdamas sau po nosimi, tvarkė seną sieninį laikrodį.-Tėvai, vėl buvai išėjęs? Taip vieną dieną ir negrįši, gi kelias neartimas, o Tau jau nebepirma jaunystė.Tėvas, išsiėmęs iš lentynos apdulkėjusį albumą, perbraukė delnu per paviršiu, prisėdęs atvertė ir tik palinksėjo sena, žila galvele..

Anksčiau Jis daug kartų vartydavo šį albumą, tačiau pastaruoju metu, jį apleido ir tarsi atsiprašinėdamas rodomuoju pirštu patrynė slidų paviršių, po kuriuo slėpėsi senos fotografijos su nudilusiais kraštais.

Ir kiekviena jų, turėjo savo istoriją. Kai kurios ilgą, kai kurios trumpą, vienos skaudžią, kitos malonią. Visos buvo vienodai svarbios. Tai juk buvo kažkada Jo Jaunystė, kuri prabėgo nebegrįžtamai.

Tėvas šyptelėjo savo siaura burna, kurioje jau atrodonebesimatė dantų. Nuotraukoje buvo trys asmenys. Jis, jo žmona ir sūnus. Mažasis sėdėjo ir turškėsi baloje, o tėvaijuokdamiesi žiūrėjo į Jį. Kiek gi laimės vaiko akutėse!Ir ši akimirka buvo įamžinta. Kaip daugelis kitų.

-Sūnau,ar galiu Tavęs paprašyti?.

-Prašyk,tėvai.- šnopuodamas ištarė,vis dar kankindamasis su laikrodžiu.

-Niekada šio albumo neišmesk,visada turėk ir nors retkarčiais nuvalyk nuo jo dulkes..

Sūnus linktelėjo. Be žodžių. Jie visuomet suprasdavo vienas kitą iš pusės lūpų.

<..> Sunkiai praslinko dar keli meteliai.. Tėvo veide naujos raukšlės, suglebusios rankos, lėtas kvėpavimas. O jis sėdi ant to pačio akmens.. Ant nugaros šokinėjo saulės spinduliai. Jo akys sudrėko. Jis nujautė. Nebeilgai teks mėgautis šia dieviška ramybe, kurios nesuteikdavo net naktis, kai visas miestas ilsėdavosi,o žibintai užmerkę akis miegodavo.

Jis guli pataluose. Girdi virtuvėje taukšint indus. Niekas jam nesuteikė gilesnio liūdesio, nei žinojimas, kad Jo mėgstamiausias kampelis, kuriame kartais slėpdavosi net pats nuo savęs, nebebus Jo aplankytas. Užmerkęs akis bandė atkurt vaizdus. Kiekvieną akmens formą, medžio išsišakojimą, arklių išvaizdą, laukų gražumą. Jis verkė. Pirmą kart, po šitiekos metų.

<..> Į kambarį įžengė sūnus su garuojančia arbata ir tuo pačiu senu apdulkėjusiu albumu. Puodelį pastatė šalia lovos, o fotografijas padavė tėvui.

Jis dar kartą, peržvelgė nuotraukas, o atvertęs paskutinį lapą, išvydo naują.Nesudilusiais kraštais, ryškią, atrodo galėjai įmatyt kiekvieną spindulį ar vėjo pėdas laukuose, ten kur stovėjo porelė vienas šalia kito. Šone akmuo, o šalia jo – medis.

Jis pažvelgė į sūnų kupinu dėkingumo žvilgsniu.. Nes kalbėti darėsi vis sunkiau. Ašaros spaudę gerklę. Jie abu linktelėjo. Pasidžiaugęs savo numylėtu atvaizdu užvertė paskutinį savo gyvenimo lapą.Kartu su arbata, aušo dar šiltas kūnas, rankomis spausdamas tai, kas jam svarbiausia..

2010 m. sausio 5 d., antradienis

Žavingos moterys (Beždžionė)


Šios trijulės atstovės – moters grožio įsikūnijimas. Jos – ištaigingos, elegantiškos ir stilingos. Daro pritrenkiamą įspūdį tiems vyrams, kurie turi reikalų su jomis. Visa savo povyza jos neleidžia pamiršti vyrams, kad žemėje gyvuoja meilė ir grožis.

Nors šio tipo moterys išvaizdžios, patrauklios ir geidžiamos, išoriškai jos elgiasi ganėtinai šaltai, užtat ir nepalieka seksualios moters įspūdžio. Todėl gana dažnai jos įvilioja vyrus į savo „tinklą“ ne vidiniu seksualumu, o sugebėjimu būti viliokle. Tačiau dažniausiai vyro viliojimas šio tipo moterims baigiasi po karštų bučinių, intymaus suartėjimo ir priesaikos mylėti amžinai. Šeimos gyvenime šios moterys tęsia savo „tradicijas“. Kitaip tariant, nekeičia savo požiūrio į tarpusavio santykius, nes siekia grožio, gerovės ir ramybės. Beje, to paties jos trokšta ir viešame gyvenime. Be to, jos neabejingos gražiems ir brangiems daiktams. Nors šios moterys vengia kasdienės buities rūpesčių, jei greta atsiranda mylimas žmogus, kantriai ir sukandusios dantis susitaiko su tuo.

Šio tipo moterys tiesiog sutvertos meilei. Visgi jos pasižymi racionaliu protu, kuris niekada neapleidžia jų, net ir kokia bebūtų beprotiška meilė. Taip pat jos rūpinasi savo ir artimųjų sveikata bei kasdiene gerove. Jei pernelyg ilgai užsitęsia chaotiško gyvenimo būdas ir nesulaukia ramybės, tas moteris gali apimti nenuspėjamo pykčio priepuoliai. O nepajėgdamos ilgai apsispręsti ir nuolat blaškydamosi, joms visa tai gali baigtis psichikos sutrikimais ar net tragedija.

Būdamos moteriškai silpnos ir trapios, jos taip pat moteriškai – per kaprizus, isterijas, ašaras – įveikia ir sunkumus. Kitaip tariant, labai audringai ir emocionaliai. Šio tipo moterys viską tarsi perleidžia per save, dėl to gana gerai jaučia žmones. Be to, audringai reikšdamos savo jausmus, jos nelinkusios įsiklausyti, ką kiti sako ar pataria. Šios moterys – gana sunkaus charakterio, tačiau iš prigimties gudrios, pasižymi net diplomatiniais sugebėjimais.

Ištekėjusios jos pasikeičia į gerąją pusę, bet dėl charakterio chaotiškumo joms sunkiau sukurti šeimą.

Šio tipo moterys: rašytojos George Sand, Elza Triole, taip pat Jekaterina I, dainininkės Džordana Butkutė, Jurga Šeduikytė, Nijolė Pareigytė.


Sausio penkta.

Gera mergaitė niekada neiškels tau scenos. [oj,čia kažkaip ne apie mane;D kartais keliu scenas;DDD]
Ji nesisvaidys priekaištais. [o daaaa....;DDDD]
Nepyks. [ech, mano blogoji yda - nemoku pykt:///]
Ir nesikeiks. [blush]
Ji nerukys.[eeej, gal čia specialiai nori įrodyt, kad aš ne gera mergaitė?;D]
Nesišlaistys naktimis. [šlaistysimės kartu arbaaaa jis bus didelis flegma ir nenorė niekur eiti, o aš namie sėdėt negaliu:x]
Niekada nevėluos ateiti. [kas? aš?;D]
Patiks tavo tėvams. [tėvam tai tikrai patiksiu, juk moku trys kalbas;DDD]
Ji niekada nesuteiks tau skausmo, ir niekada nesuteiks tau laimės. [dievaaaži, neee;D]

Išvados.
Aš esu geriau už gerą mergaitę;DDD

O dbr apie šiandieną.
Žadėjau sau, kad šaindien bus "iškrovos diena", t.y.nieko nevalgysiu, ir ką jus manote?;D Nuėjau į Mcdonaldą, nusipirkau mėnsainį su sūriu ir "late" kavos;DDD Šitu gėėėėriu prikimšau savo skrandį;D Grįžusi namo dar valgiau;D Dbr du indelius joguto, truputį troškintų bulvių, o dbr valgau Pringles [Texas Bbq sauce";D
Njam, galima pirštus suvalgyt;D Iki pilnos laimės trūksta tik "late" kavos:]]]

2010 m. sausio 3 d., sekmadienis

Vakar, šiandien, rytoj.

Prisiminiau dainą "Labas Albinai, ačiū už laiškulį, tralialia fainas tu būsi";DDDD
Tie laikai, kai visi klasiokai klausėsi lietuviškos muzikos ir dainavo dainas:]
Kai kūrė lietuviškai, ir savo ateitį siejo tik su gimtine.:]
Kai rinkome belekokius nr, ir tikėjomės, kad tai bus kokio nors sexualaus berniuko nr;D
Kai prisistatinėjome išsigalvotais vardais...
Kamilė aš;D
Vėliau ir sutvirtinimo vardą tokį pasirinkau;D
Bet pamenu aš gerai, kai susipainiodavau ir vaikinui tam pačiam prisistatydavau kitaip nei iš pradžių;DDD Ale juoko buvo:]]]
Buvome mes mažos melagėėėlės;D
Nors buvo linksma:]
Ėjome į Elestrą ir ten tuc tuc geriausi buvo:]]
Linksma buvo neišgėrus, ir visada buvo žmonių, kurie buvo vyresni už mane:] Ir šiaip, tada į Elestrą galima buvo eiti nuo 9kl;D Kas tai sugalvojo aš net neįsivaizduoju, bet... jaunesni ir nejo:///
O tada aš laukiau tų laikų, kai suaugsiu, būsiu 17-metė gražuolė;D Ech, dabar, kai tai atėjo kažkaip nesijaučia... Nesijaučia, kad jau suaugau, kad paskutinieji metai mokykloje.
Nesitiki, kad reikės atversti naują gyvenimo lapą, pereiti į naują mokyklą [univerą/kolegiją], pakeisti gyvenamąją vietą. Ir svarbiausia - suprasti, kad vaikystė baigėsi. Viskas. Taškas.
Bus negražu valgyti čiulpinukus lauke, žaisti lėlėm, dalintis apgraužtu obuoliu.
Mane gąsdina tai, kad po kažkiek laiko negalėsiu kada panorėjusi apkabinti draugę, nes bus neetiška. Būsiu sena.
Fuj, gąsdina mane senatvė.

2010 m. sausio 1 d., penktadienis

2010.01.01

Apsimatam, kad šiandien tokia data --> 10,01,01. Kam apsimest? Nežinau. Tiesiog tada būtų tik vienetukai ir nuliukai;D

Nors iš tikrųjų, aš visai ne apie tai norėjau pašnekėt.
Juk mes įžengėme į naująjį dešimtmetį. Naujas gyvenimas. Ne šiaip sau rusai sako: S NovymGodam - S Novym Sciascjem. Tai galima interpretuoti taip - atėjo nauju metai, gali viską mesti ir pradėti iš naujo. Iš naujo gyventi. Susikurti ta pasakišką gyvenimą. Juk tereikia panorėti, ir visos svajonės išsipildys. Reikia tuo tikėti.

Asmeniškai AŠ, Saulė, Kamilė arba tiesiog Vėsia nejaučiu naujų metų. Nebuvo ten kažkokio vaaaaau, bleee, nauji metai, eina saaaau xD Ne, tikrai tokio nebuvo. Nebuvo net tokio "ooo,jau nauji". Tiesiog nebuvo NIEKO. Jokių jausmų. Eilinė diena. Na, ja skaidrino tik buvimas pas Ariną:]] Sun:]

O sutikau aš naujus taaaaip:
1)Iš pradžių, 30d.aš net nežinojau kur švęsiu, bet tai nebuvo tokia didelė problema;D Tiesiog aš žinojau, kad nebūsiu namie. O kaip kitaip?;DDDp*
2)Parašė Vika, waaau, prisiminė mane, iš karto supratau, kad su Milana nešvęs, o kadangi aš jai draugė nr2, rašė man ;DDD Susisiekėme su Misia, ir jis padla pasirodė;D Tiesa, pasiūlė naujus kartu švęsti, bet JAI, ne MAN. Ta prasme skambino. O aš kadangi gordaja sučka, įsižeidžiau, taigi parašėm Expertui ir tas geranoriškai sutiko naujus su mumis švęst pas Kahną sodyboje:]
3)IIIIlgas rinkimasis drabužių. Dar sužinojau, kad tėtukas buvo Vilniuje ir nė pusės žodžio man apie tai nepasakė. Taigi, važiuoju į Vilnių pirmadienį. Reikia atnaujinti garderobą:]
4)Nuvažiavome į tą sodybą, mano mažutė Arina irgi buvo, tai buvo super.
5)O toje sodyboje tai kaip Sibire, jmj;D ŠAAAALTA tai pizė. Manėm, kad su Vika nakvosime ten, bet kur jau. Pusė vakaro mąsčiau kaip čia paklausius pas Ariną ar galiu nakvot pas ją;D Om, dar mums reikėjo kažkokios lėvus sumuštinius daryt. IR šiaip, man asmeniškai tai buvo net ne tūsas o lėvas pasisėdėjimas.
6) Lėvas todėl, kad niekas neprisigėrė, buvo šalta, žmonių mažai, gert daug [Trys litriniai buteliai Lithuanica], vėliau dar Tadas atvarė ir atvežė savo butelį. Vot tada biškelį pagėrė žmonės;D
7) O kas buvo?;D Aš, Vika, Arina, Kamilė su Edgaru [Dziku], Povilas [Expert], Edgaras [Kahn] su Jolita [Young shpera, arba DEF], Arnoldas [bbbbrrr, labiau nenorėjau, kad jis būtų], Laimis [nuo kada jis bendrauja su jais aš nžn. ir apskritai nežinojau, kad bendrauja xDDD], Olegas [oj blec, cipa byl tam krutoj xD Smarkača kavalak;D], Ričardas [tas bernas, su kuriuo aš kažkiek laiko muzikinei mokiausi;D jis mane nervina;D], Valdas, Augustinas. Tai iš viso 14 žmonių. Man asmeniškai tai yra MAŽAI. Norėčiau naujus sutikt su 30 ar 50 žmonių;D Eina sau, kaip būtų linksma:]
8) Visi beveik sėdėjo ir mažai kalbėjo.
9) Niekas nešoko.
10) Tuliko net su žibintu niekur nerasi. Nebent pas kaimynus kur nors xDDDD
Išvados. Nuvarėm namo apie 04h, dar dukart nuėjome prie eglės, vargšelė Arina gavo smūgį priekabiavimų;d Exh, tie lėvi bernai xDDD Arina mane maloniai priimė pas save, pamaitino[pyragas, arbata, lbj skanus adbivnoj s ananasami i syyyram, arbata, tortas, mmm, jaučiuosi stora dbr;D], daug kalbėjome[jmj, rimtai apie viską;D], rūbai[pasikeitėm, dar turiu jai atvežt savo;D]. Išvados dar kartą - viešnagė pas Ariną buvo triskart geresnė nei tas "tūsas";D