Žinai tą jausmą, kai norisi, labai norisi būti kažkur kitur? Pasinerti į mėgstamiausią veiklą ir svajoti? Kai regis, niekas tavęs nemyli ir niekam tu nesi reikalinga? Kai visi visi visi, ir šunis, ir katės, ir žmonės, ir gamta nusisuka nuo tavęs? Kai nepadeda nei drabužių matavimąsis, nei pasivaikščiojimas, nei begiojimas, nei rašymas? Ne? O aš pažįstu.
Dabar jaučiuosi taip.
Labai labai xujooovai.
Jei man dbr kas pasakytų: Ej! Davaj varom į Vilnių? Atsisakyčiau, Tiesiog tūnočiau namie ir viskas.
Ir realiai, dbr jaučiuosi,. lyg neturėčiau draugų.
Jėėėė, aš niekam nereikalinga.
P.S. Tie paistalai, kad "draugai supranta, kada draugui bloga per atstumą" ir lieka paistalais.
Ne geriausi draugai nenutuokia kaip tu jautiesi, kaip ir tu nenutuoki kaip jaučiasi jie.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą