šiuolaikinis jaunimas

..."Jaunimas visais laikais buvo toks pats - maištingas ir nesuprantamas"...
Ne, šiuolaikinis jaunimas skyriasi nuo XIX ar XX amžiaus jaunimo. Jis yra labiau sugadintas. Modernėjant visuomenėj ir prastėjant tarpusavio bendravimui, į pagalbą ateina ponaitis pc:D
Šiam ponaičiui aš skiriu kiekvieną dieną nors po valandėlę... O kaip tu?
Taip, visi mes esame priklausomi nuo jo.
Žiauriausia būna tada, kai čiatindamiesi žmonės daaaug ką pasako, o susitikę - nieko. Neturi ko papasakoti. Jie nemoka bendrauti. Ponaitis atima galimybę mokytis bendrauti realiame pasaulyje, ir vietoj to,kad dabar su kuo nors bendraučiau ar skaityčiau knygą aš leidžiu laiką prie jo... Eilinį kartą.
O žmonau, kada paskutinį kartą ramiai sėdėjai lauke, mėgavaisi saulėlydžiu ir skatei knygą? Aš - senai. Labai labai. Nors turiu pavydėtinas sąlygas vasarą stebėti nuostabiausią saulėlydį vos išėjus iš namų - aš retai tai darau. Pasiteisinimas paprastas - neturiu laiko, nes jį sunaikina ponaitis.
Žiauru,kai žmonės būdami vienoje patalpoje rašinėja vienas kitam sms ar žinutes, o ne prieina ir pakalba. Juk nuoširdus pokalbis - daug reikšmigiau ir naudingiau už eilinią sms ar žinutę.

Tad žmonės, davaj, išjungiam savo ponaičius ir ponaites ir einam žaisti gyvenimą!
Juk tai taip nesudėtinga, o pasitenkinimas - keturgubas!

kaip sunku būti nieko nemylimai ir atstumtai.
ačiūūūūū

Ji norėjo sutikti tą,kuris vestu ją iš proto. Kuris norėtų jos visur ir visada. Kuris nestabdytų ir nesakytų: "sorry, tik ne čia, čia daug žmonių"
Ji norėjo,kad jis nusivestų ją į gražiausią miesto kampelį ir pasakytų: "o dabar užsimerk ir skrendam"...
Ji norėjo,kad jo nevaržytų jos padūkęs būdas ir sms vidury nakties, kurios turinys būtų: "po penkių minučių būsiu prie tavo namų! Einam pasižiūrėt į gęstančius dangoraižių akis..."
Ji norėjo,kad jam būtų nusispjaut,kad žmonės atsisuka, kai ji eidama gatve dainuoja...
Ji norėjo jaustis laisva!
Laisva dideliam mieste.
Laisva būdama su juo.
Ji norėjo,kad jis jos nevaržytų ir nebūtų rimtas.
Ji NORĖJO sugrąžinti vaikystę.
Kai buvo taip lengva ir gera.
///
Ji daug kartų suklupdavo, bet keldavosi... Keldavosi, nors būdavo žiauriai sudėtinga.
Ji prarado visas viltis, norus ir svajones... Ji tapo ta, kuri buvo tiesiog pilkos minios suminkdyta rožinė pelytė. Ji palaidojo savi viltis gyliai gyliai...
Galbūt, jei ji nebūtų norėjusi tada atitrųkti nuo tikrovės, galbūt tai nebūtų nutikę.
Galbūt,jei ji nebūtų norėjusi pasislėpti nuo pilkos minios, galbūt tada ji nesurastu.
Galbūt,jei ji nebūtų norėjusi...
Bet ji norėjo! Ji visada norėjo! Ji tik save apgaudinėjo!
///
Ir visi tie santykiai, tie nevykę ir tūkstančiai rožių, kurios ją žlugdė iš vidaus.
Ji daug kartų bandė, bandė rasti savo laimę. Motociklininkas pažabojo jos troškimą skristi, teisininikas - laisvę, menininkas - realybę,
valytojas/pensininkas/milijonierius/akrobatė/žurnalistas/daktaras/gėlininkė/kompiuteristas/pardavėjas - visi jie buvo jos gyvenimo dalimi. Paliko pėdsaką,kuris niekada neišsitrins. Ji juos savotiškai mylėjo, bet jie nepateisino jos lūkėsčių, todėl ji nusprendė likti viena.
///
Bet jos charizma pasiliko tą pati! Jos svajonės ir norai buvo per dideli ir jie norėjo ištrūkti, ie netūnoti ten,kur buvo įkišti! Jie norėjo būti realizuoti ir egzistuoti! Jie norėjo būt gyvi!
Jis galbūt, jos nepastebėtų, bet jo širdis sakė ką kitą.
///
Tada ji pasitraukė iš savo pasaulio, ji nėrė gylin į beviltišką ir pilką minios kasdienybę. Ji atsiribojo nuo visko,kas jai buvo taip svarbu... Ji net įtikino save,kad viskas yra kvaila. Viskas yra banalu. Ji yra kvaila. Jos viltys ir svajonės - kvaila. Ji mirė.
///
Bet taip manė ji. Ne jis. Lauko gėlė ir žodis: "labas, aš taip ilgai tavęs ieškojau..." Pakeitė jos gyvenimą. Pakietė ir jo gyvenimą.
Jie rado vienas kitą. Be ilgų kalbų. Be meilių ir seilių. Tiesiog taip turėjo kažkada atsitikti.
Juk net lotynai žinojo "post nubila Phoebus" - po darganos visada būna giedra.

Tad mielieji draugai, kad ir kaip būtų sunku - neliūdėkite, juk kažkam turi būti dar blogiau!:D

Romantiška vakarienė.

"...vyrus suvylioti nėra sunku - skani vakarienė..."
tačiau moteris tokiu būdu suvylioti irgi galima!
Tereikia lakios fantazijos ir pastangų.
Moterys,kaip ir vyrai mėgsta skaniai pavalgyti!

P.S. Pagooglinau ir radau daug įdomių straipsnių, šią temą, jie buvo vis kitokie, bet juos jungė viena bendra frazė: "po puikios vakarienės pratęskite naktį lovoje..."

Nulinės

DOooom, visą mėnesį taip organizuotos "Nulinės" įvyko,o aš tik dabar susiprotėjau,kad nepakviečiau savo draugų tenais... Va ką reiškia išsiblaškymas ir didelis darbo krūvis.
OOOoom, "Nulinės", mano manymu, nusisekė.
Pirmoji dalis įvyko be didesnių nesklandumkų, išskyrus gal tą,kad kai kurie iš mūsų, nenorėjo padėti ir kitiek,visiškai šališkiems žmonėms teko nudirbti jų darbus.
Visi dėstytojai, prodekanai ir dekanas, svečiai ir studentai buvo labai patenkinti kulinarijos stendu,kuris,iš tikrųjų, ir labiausiai iš visų pasiruošęs.
Vakarinė dalis irgi buvo neblogai, neįskaitant,kad filmukas,kuris turėjo parodyti visą dieninę dalį, buvo kitokio formato ir jo nepavyko parodyti, vietoj jo įkišo nuotraukas,kurios nepaliko jokio įspūdžio susirinkusiems. Vėliau suskambo muzika ir viskas vėl buvo gerai.
Buvau apsiraminusi, ir mes su Natela net šokom! Bandėm pasitaškyt, gal būtų ir pavykę, bet tada pradėjo pradėjo viskas ir griūti,kaip malkų namelis...
Mūsų vadovas pasišalino ir nesužiūrėjo atlikėjų,kurie atvažiavo visi tuo pačiu laiku. Ir jiem visiem teko laukti, o vėliau trys iš jų net nepagrojo,tai buvo labai nekažka. O vėliau man, Ievai ir Kristinai teko visų nepagrojusių atlikėjų atsiprašinėti. Buvo dar labiau nekažka...