Kaip suprasti vyrus?

* Mieli vyrai nėra gražūs.

* Gražūs vyrai nėra mieli.

* Gražūs ir mieli vyrai yra gėjai.

* Gražūs, mieli ir normalios orentacijos vyrai yra vedę.

* Tie vyrai, kurie nelabai gražūs, bet pakankamai mieli, dažniausiai būna neturtingi.

* Tie vyrai, kurie nelabai gražūs, bet pakankamai gražūs ir jų kišenės pilnos pinigų, galvoja, kad mes mylime ne juos, bet jų pinigus.

* Gražūs, bet neturtingi vyrai myli mus už mūsų pinigus.

* Gražūs vyrai, kurie ne ypač mieli, bet normalios orentacijos, galvoja, kad mes nepakankamai gražios jiems.

* Vyrai, kurie galvoja, kad mes gražios ir kurie yra normalios orentacijos, labai mieli ir turtuoliai, kaip žinoma, labai nedrąsus.

* Vyrai kurie daugmaž gražūs, pakankamai mieli, ir ačiū Dievui normalios orentacijos, kaip tyčia yra drovūs, ir negali žengti pirmo žingsnio.

* Tie vyrai, kurie niekada nežengia pirmo žingsnio, automatiškai prarandę bet kokį domėjimąsi mumis, jei mes imam ineciatyvą į savo rankas.

O kaip sunku būna mokytis, kai visai to nenori!

Laiškai butelyje. Gyvenimas ir meilė.

"Nebūna abipusės meilės. Visada kažkuris labai myli, o kitas naudojasi meile".
Tūkstantį kartų masčiau apie tai: "kas yra meilė?"
Velnias žino... Nežinau! Ar ji egzistuoja? Nežinau. Ar aš ją sutikau? Ne.

Bet... kodėl taip dažnai nutinka, kad vienas myli, o kitas ne? Juk tai taip nesąžininiga! Tai taip sudėtinga. Kaip ir tai, kad žmonės nesuspėja padaryti to, ką jie nori. Jie bijo būti nesuprasti, bijo nuvilti ar nusivilti. Būti įskaudinti. Kodėl jie nerizikuoja? Manau, kad geriau surizikuoti, bet bandyti, o ne norėti ir vėliau gailėtis. Rimtai.

Šį vakarą žiūrėjau nuostabų filmą : "laiškai butelyje". Jis privertė mane susimąstyti, privertė parašyti ir šį įrašą. Aš nežinau kodėl, bet kartais jaučiuosi labai gležna ir tokia... vieniša. Žinau, kad turiu draugų, žinau, kad turiu tėvus... Taip, tai nuostabu, bet kartais norisi kažko dar.

Taip, aš esu išranki. Aš tai pripažįstu ir dėja, taip yra. Širdžiai neįsakysi ką mylėti, o ko ne... Iš tikrųjų, aš daug kartų bandžiau. Bandžiau pamilti, bet neišėjo. Nėra tokios liepsnelės, kurį kutentų širdelę... O gal aš tiesiog per maža? Per jauna suprasti?

Hmm... Teks priprasti, kad gyvenimas yra sudetingas dalykas, kad žmonės ateina ir išeina palikę dalelę savo širdies, ir pasiėmę manosios... Teks priprasti, kad pasitikėti galime tik savimi. Tik pats sau esi geriausias draugas... ( ne, aš nenoriu pasakyti, kad nebūna kitų draugų - jie yra, tačiau pats sau - žmogus vistiek bus geresnis draugas. Jis pats save geriau pažinos)

Viena protinga moteris pasakė: "Nėra gyvenime teisybės, kaip ir nėra abipusės meilės, bet juk niekas nedraudžia tikėti stebuklas, o jie kartais išsipildo." Tikėkimės:)

no my day

Žiauriausia būna, kai žmogui jauti labai labai draugiškus jausmus,
o jis jaučia tau kai ką kitą.
Žiauriausia būna, kad tada reikia viską nutraukti, kad buvo taip gražu...
kas vertė sugrįžti į vaikystę ir jaustis labai gerai! Labai laisvai ir taip...
Sunku išsiskirti su kažkuo, kas galėjo tapti geras draugas. Kuriuo galėtum pasitikėti. Kuris galėjo būti sielos draugas.
Tokiais atvejais noriu prasmegti skardžiai žemėn!



Norėčiau būti bejausmė ir nereguoti į viską taip jautriai. Norėčiau...

ketvirtadieniai užkinsa.

Ketvirtadieniai knisa. Ypač dėl anglų ir teisės istorijos. Šiandien norėjau pailsėti - todėl į du nemėgstamiausius dalykus nėjau. Mane džiugina nors tai, kad kitam semeestre nebus teisės istorijos, o dar kitam - anglų. Dieve - padėk išgyvent:(
Šiandien bandžiau vežt taisyt spausdintuvą, bet šnypštas išėjo:/ Blogai...
Bet už tat smagiai pabuvau su draugais! buvome kine! Yeee! Filmas "Vilngiuotas kelias namo" - visai juokingas:)
Robertas Downey jaunesnysis - gražutis:) kažkodėl jis pakerėjo mane tam filme;D

paprastas nuoširdumas.

Kartais būna dienos, kai atsitinka kažkas labai keisto ir neįtikėtino. Šiandien - viena iš tų dienų. O dėl ko ji tokia pasidarė?? Man parašė klasiokas.

IR parašė ne šiaip banalią "labas.ką veiki?", o labai nuoširdžią žinutę. Žinutę, kurį iš tikrųjų paveikė mane...

Jis atsiprašė. Atsiprašė už viską, ką yra padaręs man blogo... Atsiprašė už vaikiškumą ir išdaigas... Vienžo - jausmas skaitant buvo nepakartojamas. Ačiū, Artūrai, praskaidrinai vakarą, kuris, maniau, bus nepakenčiamas.

O esmė tame, kad aš neturėjau už ką jam atleisti! Aš visiškai nejaučiau jam neapykantos! Jis - mano buvęs klasiokas, o atsiminimai, susiję su klasiokais yra šilti:)))

Paprastas "labas", gali suteikti kitam žmogui daug laimės! Tad būkime vieni kitiems draugiški!:)))

o STUDENTAMS ne taip jau lengva, kaip galvojau :D

...
Bet tai kaip man reikia atostogų!!!
Noriu galėti miegoti iki tol, kol pradeda skaudėti kaulus nuo miegojimo...
Noriu vakarais bastytis gatvėmis, valgyt čipsus ir žiūrėt Kalėdinius filmus...
Rimtai! Būtinai eisiu į Naujametinį vaidinimą! So so good būna! Laukiu nesulaukiu, dievaž.
Noriu nieko neveikt! Rimtai, mėgautis tą būseną, kai nieko neveiki ir taaaaip gera... mmm...

///

Tačiau aš turiu gyventi šią dieną ir ruoštis rytojui. Fuuuuuj, pagalvojus apie tai, kad mano puskė dabar varo žiūrėt spektaklį,o aš tupėsiu barake ir mokysiuos... Jeeetus, nors... viskam savo laikas. Juk ir ji kažkada tupėjo namie ir mokėsi, o dabar mėgaujasi mokslo suteiktais malonumais;D

///

Sunku pagalvot, kad jau trys valandas sėdžiu prie kompo nu ir nieko neveikiu! Reik jį iš,es pro langą! Jis gadina gyvenimą ir atima labai labai daug laiko:/// Žiauriausia būna, kad sėdi su kažkuo kambary, kalbiesi IR chatiniesi. Nathink good.

///

O studentams ne taip jau lengva kaip aš maniau :
* Pinigai baigiasi per dvi, geriausiu atveju trys savaites.
* Maisto nėra. Tenka mokytis gaminti, bet kadangi barakas - bendras gyvenimas, reiškias - valgai ne vienas;D
* MOkytis labai labai daug, o taip tingisi. NOrs sesiją ne prieš akis, bet... nu fuj!
* Mokytis reikia daug, o barake tai daryt man yra ypač sunku. Ypač užaugus sąlygose - turiu savo kambarį, o dažnai - ir visą aukštą. Ką noriu tą darau.
* Rytai.

*

Studentė! Trečia mėnesį. Turbūt.

Sveikas, mielas bloge;D
Puikiai prisimenu tuos laikus, kai dažnai rašydavau čionais ir turėdavau tiek daug minčių! Dievaž, tai buvo taaaip nesenai, o atrodo, kad prieš porą metų...
Pamenu, kaip galvodavau apie tai, kad kai studijuosiu Vilniuje, patirsiu daug daug nuotykių ir galėsiu juos visus čia aprašyt! Maniau, kad bus labai smagu! Iki šiol atsimenu, kaip galvodavau ką jausiu pirmą kartą eidama į universitetą, norėjau viską čia aprašyt, o dabar galvoju, kad kaip gaila, kad nepadariau to! Juk jeigu skaityčiau blogą po poros metų, man būtų begalo įdomu skaityt apie tai, ką kažkada patyriau...

Tad, nuo šiol - kiekvieną dieną rašysiu čia! Nesvarbu kokią nesąmononę, ar mąstysiu apie kažką labai svarbaus ... Galbūt, man dažnai rašant idėjos aplankys mane ... Prisiminus Izabelę net graudu pasidaro, kokia anksčiau buvau išradinga (think ... booring:D)

Tataaaaigi - šiandien lapkričio dvidešimt trečia.
Barakas.
Viena iš eilinių (che-che eilinė diena... kiekviena diena man yra kaip stebuklas! Juk gyvenam vieną kartą, tada manau, kad reikia džiaugtis gyvenimu!!!) dienų, kurios prasidėjo nuo rytinės minties "noriu miegot", o sekanti frazė buvo: "davaj dar pamiegam". Net visas septynias minutes!!! (yeee, partyyyy - rytinis miegas,,, mmm,,, miego trūkumas... feeee) Tada išslinkimas iš lovos ir prausimasis. Ech, atrodau nekažką :D
- Gal davai neinam į Kūrį?
- Aha, miegam.
Vėl šilta, minkšta lovytė, mm... miegas pasiglemžia mane į svajonių...bet ša! Girdžiu balsą mintyse -" kelkis! Juk greit pasibaigs Kūris!!! Paskutinios paskaitos!"
Va, taip, jau stoviu ant kojų pasiryžusi krimst teisės mokslus...

Universitetas.
Po devynių kelios minutės, o mes dar kely į universitetą - nu ką - juk studentai nebūtų studentai... Mūsų mėgstamas dėstytojas paveluoja dešimčia minučių (yeeeee!!! turim laiko pasišnekėt ir pasidalinti naujienomis!!!), tuo tarpu kai kurie studentai ( gal jie serga?...///) parodo nepasitenkinimą dėstytojo neatsakingumu, bet nieko - Kūris nebūtų Kūris jei neateitų.
Tataigi - sužinojome daug naujo apie teismus ir prokuratūrą.
O tada arbatos pertraukėlė... Malonus pokalbis su draugėm ir grąžinimas (pagaliau !) kavos Aivarui (Aivarai, jeigu tu kada nors tai skaitysi, tai linkėjimai tau nuo Sigutės ir manęs!!! Laukiam svečių!), jis, manau, buvo didžiai nustebintas mano geraširdiškumu (;D na, aš juk gera... reik tikėt stebuklais;D)
Dar viena paskaita apie tą patį, kuri darosi booring (ne, nepradėjau piešti kvadratėlius, nusprendžiau, kad jau turiu priklausomybę nuo jų, tad - eikit lauk iš mano minčių, nedorieji kvadratėliai!!), iš to didelio booring klausiausi Kūrio (nelogiška, ane?;D).
Kelias namo... Mmm... Mano striukė išties labai šilta (Duok Diev, ji bus tokia pat šilta kai bus minus trisdešimt.)

Barakas.
Mano alkanas ir dūzgiantis pilvas gavo didelę porciją maisto (naminio ir pačios gaminto;D Manau, jei mama ir brolis matytų mano tobulėjančius gaminimo gabumus - jie apsiverktų iš laimės.)! Šiandien mano skrandis suvirškino vištiena su vrtom, o vėliau keptom bulvėm su pomidorų/agurkų/majonezo užpilu... Mmm... skanumėlis!
Dabar atėjo laikas poilsiui - tam puikiai tinka dalykas, kurį galima pavadinti laikovalgytojas- dell. Tataigi - kokios trys valandos kaip šuniui ant uodegos (labai myliu šuniukus!)... Ech,reikėjo nuveikt ką nors naudingesnio :D
Laikas kibt prie mokslų! Lotynų... rrr... senovės kalba. Galbūt, Veteikio pagalba, mes pradėsime skaityti rankraščius ir metraščius? (ha-ha)
"Valgyt" - rėkia mano skrandis, o aš, kaip gera mergaitė (ha-ha, tai tiesa) vykdau jo paliepimą! Bulvės su padažu ... (maniau, kad valgysiu, bet po ranka pasitaikė Mindaugas... :D), valgiau spagetti (Itališkus, ne optimininius;D) su padažu :D Niam!
O jūs kada nors pastebėjote kaip greitai bėga laikas, kai tau yra gera? Taip, laikas greitai prabėgo... Kutenimai (yeee, tai - mano stiprybė) ...

Svarbiausia - gyventi šią dieną ir negalvot kas bus rytoj! Nesvarbu, laukia tavęs kolis, anglų esė ar politikos atsiskaitymas! Būk žmogus - gyvenk linksmai!

Kai nėra įkvėpimo rašyti, reikia atsipalaiduoti, išgreti karštos arbatos, įsijungt mėgstamą dainą ir prisiminti tai, kas buvo brangu.
Mmm...