Va, jau viskas. Mokykla pabaigta.
Nebebus eilinių vėlavimų į pamokas, ebt pasiliks vėlavimai į autobusą.
Nebebus mokytojų, skundų, neatliktų namų darbų, dvejatų, nuoširdžių pokalbių ir ginčų mokyklos koridoriuje...
Nebebus pasišnekučiavimų apie "oo, jis/ji laižėsi ten ir ten su tuo/ta".
Nebebus nieko, kas susiję su mokykla - suolų, lentų, mokytojų, dieninų, pažymių knygelių, ŠLTG pavadinimo...
Velnias, net nostalgija ima...
Bet esmė tame, kad norime ar ne, laikas teka. Teka nesustodamas ir negrįždamas atgal. Taip, dabar baigėsi gražiausi gyvenimo metai - mokykla, bet nereikia liūdėti, prieš mus atsiveria kitas pasaulis, kiti vartai - studijos... Studijos - neapribota laisvė, tūsai, trupučiuką mokslo, asmenybės subrendimas, kordinalūs pasikeitimai. Negrįžtami.
P.S. Net didžiausi poxuistai liūdi dėl jiem svarbių dalykų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą