Nuo vaikystės man buvo sakoma "Nerūkyk. Mergaitėm negražu rūkyt. Mergaites, kurios rūko, nemyli berniukai. Negadink sveikatos.", o dabar kai pagalvoju, kad rpieš kelerius metus, aš taip pat mąsčiau net juokas ima:D Kai pagalvoju, kad sakydavau "Aš niekada nerūkysiu", ir atsisakydavau gerti net šompaną man juokinga daros:D Jei aš tada galėčiau pamatyti save tokią, kokia esu dabar:D Jetus, turbūt pasilikčiau mokytis Butrimonių kaimo mokykloje ir ramiai sau gyvenčiau:D Nebūčiau tokia,kokia esu. nesuprasčiau žodžio "fashion" ir būčiau visaip kitaip degradavusi. Galbūt net kalbėčiau kaimiškai:D Norėčiau tapt kokia Maximos pardavėja ir rasčiau vaikiną, kuriam neduočiau metus ar du:D Žiūrėčiau daaaug serialų ir skaityčiau daug meilės romanų:d Nenutuokčiau kas yra facebook.com, neto visai neregėčiau akyse:DDDD Ne, blemba, dabar kai pamąstau, visgi, px, kad kartais išgeriu, parūkau, ir kitaip pasismaginu, bet nesu tokia debiliškai atstalaja viaskoooovaja dzibilka:DDDO dabar pagalvokime apie ateitį. Išsinešdinsiu aš iš šito sušikto kaimo į didesnį kaimą,kurį vadina Vilniumi, susirasiu daug naujų draugų alkoholikų ir alkoholinsiuos toliau:D Kažkaip pabaigsiu studijas, gausiu diplomą, bandysiu ieškot darbo, o vėliau jau pradėsius enti. Velnias, kai pagalvoju, kad pabaigus studijas prasidės MONOTONIŠKAS gyvenimas, norisi dabar, šiuo metu krist negyvai. Nu velniai griebtų, nenoreiu aš tupėt namie!!! Arba iš dienos į dieną vaikščiot į nemėgiamą darbą, konkuruoti su konkurentais, prarast visus draugus... Blemba, nenoriu aš to! O dar po kažkiek metų atsirastų vaikai, tada tai visai... Nebetūrėčiau savo gyvenimo, jis priklausytų šeimai. Gyvenčiau ne dėl savęs, o dėl šeimos:///Kažkur skaičiau "Vaikas - vienintelis žmogus, kuris gyvena dėl savęs ir sau", yes, it's true.
Reikia džiaugtis, kol yra galimybė. Vėliau jos nebus. Gyvenkime šią diena!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą