Ne, aš nesakau, kad man dabar blogai. Man visai nieko. Jau susitaikiau su mintūim, kad Vika pyksta, kad iš tų n draugių, kurios šturmu mane atakuodavo mokykloje liko vos pora, kuriom nepofik kaip aš. Susitaikiau su mintim,kuri mane pusę metų taip kabėjo ant sprando ir dėl kurios aš tiek įdėjau jėgų, kad ji nepasiteisintų, o dabar, kai regis, ji greitai įsiopildys - aš savotiškai laiminga. Atradau tame ne tik minusų, bet ir pliusų, kurie yra netgi svaresni už minusus. Taip, aš gyvensiu viena kambaryje. Vilnius laukia manęs.
Kitas dalykas, kurį aš pradedu suprasti, kad visgi aš nesu tokia kietaširdė, kokia visada bandau iš savęs statyti - aš irgi žmogus. Ir beprotiškai mėgstu flirtuoti su vaikinais, kurie išmano šį meną, o ne su tais n-dešimčia, kurie pošlai juokauja. Irturiu pripažinti, kad bėgant laikui aš keičiuosi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Dabar aš kartais svarstau galimybę, su kažkuo rimtai draugauti, o ne pasivaikščioti ir nepažinus mesti. Nusprendžiau duoti sau ir kitiem galimybę atsiverti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą