Durnė 2.

- Mantas? Koks Mantas? - po penktojo kritimo, paklausiau jo.
- Nu, fak, kaip galima jo nepažinot? Mantaas, super star. - regis, tas vaikinas išties nustebęs buvo.
Tada, tik tada, mano galvoj viskas pašviesėjo - Mantas Barauskas. Gražiausias, populiariausias ir kiečiausias miesto vaikinas. Tas, su kuriuo visos merginos nori mylėtis. Tas, kuris yra išrankiausias. Jis lyg ir pasaulio bamba. Prieš tai, man niekada neteko su juo susidurti.
Kai gulėjau lovoje, mano protas pradėjo šviesėti ir aš supratau ką padarius - apipyliau jįalum. Eina sau. Man bus kanda. Nebenorėjau niekur rodytis.
Po apsilankymo klube, mergaitė susirgo. Tas smūgis pakenkė jai. Iškylo problemų su pilvu. Mama, jos "rūpestinga" mama, pasakė jai sėdėti bute, nes kaime tipo nieko ir taip nėra. Juk tėvai dirba. Vilniuj gyvena ir panašiai. Ją paliko jos pačios valiai.
Sėdėdama ligoninės prienamąjame, žiūrėjo į savo pirštus. Tėvai visai nesupyko, kad ji sudaužė akinius, o naujų pirkt nesutiko. Tiesa, jos regėjimas nebuvo labai blogas, o netgi anaiptol - ji gerai matė ir be akinių, bet buvo prie jų pripratusi. Ji norėjo nueiti pas dakarę ir paprašyt, kad išrašytų jai receptą akiniams, bet... nedrįso. Gal, viskas pasibaigtų gerai, bet prieš ją atsisėdo trys vaikinai. Ji nepakelė į juos akis. Girdėjo ką jie kalba:
- Ta pana, kuri apipylė Mantą alum...-o Dievaž, pagalvojo jinai,- kas ji tokia?
- Ir aš jos nepažįstu, bet nesuprantu kodėl. Ji paliubomu nečionykštė, tokio grožio mūsų mieste neįmanoma būtų nepastebėti...
- Kad grožio tai tikrai. Matėm kokia buvo reakcija Manto, kai jis pamatė ant ko pyląs alų?
- Jo jo, aš vos nenulūžau;D Jis niekada neatrodė taip žiauriai;D
Ilgas žvengimas. Mergaitei išties pasidarė smagiau.
- Jinai jam paliubomu patiko. Jis netgi ATSIPRAŠĖ.
- vO vo pzdaaa.... Pirmą kartą gyvenime jis atsiprašė...
- Xzn kas čia su juo pasidarė...
Žingsniai. Kedai priešais jos galvą. Kedai atsisukau į ją, ir nustebęs balsas:
- Čia tu???
Mergaitei neliko nieko kito, kaip pakelti galvą į juos. Atsitiesti ir pasižiūrėti į juos. Susitiko su tom akim, kurios vedė ją iki pat namų...
- Jooomajo, juk čia ta pana, kuri apipylė Mantą...
Tada tyla. Skambučiai, labai daug. Ji įęjo į daktaro kabinetą.
Dakrarė pasakė, kad turėsiu gulėt dar savaitę namie. Ačiū dievui, nematysiu niko ir būsiu tiesiog su savim. Hm.. reikia nupirkt šunį, ir tai linksmiau bus.
-Tačiau Gabriele, prašau nebenešioti akinius, nes nuo jų tavo regėjimas nusilps dar daugiau. Nenešiok net skaitydama ar mokydamąsi. Tavo regėjimas gerėja, tu pastebėjai?
Gal ir pastebėjau, bet nenorėjau pripažint to. Kabinete išbuvus visą valandą, mergaite išėjo, Ir kaip nustebo pamačius, kad visa šaika tų bernų, kiečiausių nuostabiausių sėdi laukiamąjame. Ji norėjo pereit nepastebėta, kaip visada būna, tačiau... prieš jos akis išdygo Mantas. Ech, joptvajumat - pagalvjo mergaitė, tačiau ištarė visai kitką :
- Nori dar kartą man trenkti? Kad visai nebegalėčiau paeit? - ji pati nustebo, kaip kalba.
- Kąąą?- regis, jis nustebo.
- Tu gal bukas? Kaip trenkei man,kad nuskriejau į sniegą? Kaip tavo draugas vedė mane namo, o tau buvo nusispjaut? Tu džiaukis, kad ieškinio neparašiau, nors daktarė primygtinai reikalavo.
Jo akyse šmestelėjo baimė ir greitai dingo. Jis prakalbo, aš pastebėjau, koks nuostabus jo balsas:
- Ką tu čia nusišneki? Nieko aš nepastūmiau...
- Tai ne, nepastūmei, tik trenkei.
Jis pasižiūrėjo į mane nieko nesuprantamom akim, bet atsiminęs tą netikėta įvykį tarė:
- Nereikėjo lyst, kur nereikia.
- Oj, atsiprašau, kad gyvenu.
- Mantai, regis ne apie tai norėjai pakalbėt, - tarė vaikinas, kurio aš visai nepažinojau, bet man jis nepatiko iš pirmo žvilgsnio.
- o da...
- Tu žinai, kad dėl tavęs mano motina paskyrė man dvigubą areštą, žinai?
- Mantai, ką tu čia darai? Ir ką daro visa šita gauja? - išėjusi iš kabineto tarė mano gydytoja. Ji jo motina? Vajezus.
- Mam, atėjau ne pas tave...
- Kaip tu drįsti kalbėt šitaip su manimi? - aš pirmą kartą mačiau, kad gydytoja taip kalbėtų, - gal nori dar arešto? Prisigėręs namo grįžta iš velnias kur, apsipylęs laum, nu aš nežinau ką man daryt su tavimi... Man nelieka nieko kito, kaip...
- Ne, pone Barauskiene, jis negėrė. Čia aš... Aš nešiau alų namo, ir mes... aš atsitrenkaiu į jį ir išpyliau alų ant jo... Na, žinote, mano tėtis labai mėgsta pilstoma "Bravarijos" alų, tai aš jhį ten pirkau...
Ji patikėjo. O aš nuėjau. Nuėjau toliau sirgti į namus. Nematyti nieko ir būti vienai. Pati stebėjaus, kodėl aš gelbėjau jo kailį, juk jis nevertas to... Juk dėl jo aš kenčiu tokius skausmus. Dėl jo aš naktimis atsibundu išpilta šalto prakaito ir rėkiu nesavo balsu...

Aš būsiu kažkuo

Iš pradžių aš norėjau parašyt šios dienos įpūdžius, tačiau vėliau užkvaršino man galvą su "talentu", taigi, nusprendžiau parašyti "meną", o tada sklerozė pasitraukė, ir aš prisiminiau, kad aš nesu gabi. Rašysiu eilinę nesąmonę.
Žinau, kad šitas mano nemąnones labai vertins mūsų palikuonis. Juk aš būsiu žymi asmenybė, kažką padarius žmonijai.
Aš dar nesukūriau planą, bet žinau - padėsiu aš tiem dvikojam šliužam, kurie skaudina vienas kitą.
Gal atrasiu kokią "grožio formulę", kad baisiausios planetos merginos suprastų, kaip sunku būti gražuoliai. Kad jos mylėtų save tokią, kokios jos yra.
O gal padėsiu aš vyrams. Sumaišysiu tokius vaistus, kuriuos išgėrę vyrai pritrauktų visas moterys be išimties. Ir ilgai ir laimingai mėgautusi jomis lovoje.
Gal šaus į galvą beprotiška mintis dėl planetos senukų - atrasiu jie jaunystės eleksyrą, ar vaistą,kuris padėtų nugyventi prasmingai ir neskaudmingai paskutinius gyvenimo metelius.
O gal atrasiu aš vaistą, kuris išgydis visas ligas.
Visai įmanoma, kad išpopuliarėsiu kaip geriausia oratorė. Juk liežuvis mano ne šiaip užima vietą burnoje, bet ir sugeba suregsti porą, kartais net prasmingų sakinių.
O gal, man visai nerūpės pasaulio gelbėjimas? Gal aš būsu, tik šiaip, fainų tūsų rengėja?
Kad ir kas bebūčiau, žinau vieną - kažkam vistiek būsiu pasaulio stebuklas.

Svarbiausia, kad neprarasčiau žmogiškumo.

Viena iš daaugelių mano nesąmonių.

Kovo 1 diena.

Ryt istorijos bandomasis, reikia biškelį pasimokyti.
Nors, gal ir nereikia. Juk tik bandomasis. Ką jis ten nulems. Tačiau, jei niekas niekur nepakvies - mokysiuos.

Kovo 2 diena.
Pakvietė. Žiauriai neišsimiegojau, bet, regis, visai gerai pasiruošiau. Regis, man negresia sklerozė/

Kovo 9 diena.
Draugės gimtadienis, bet neisiu. Reikia ruoštis matematikos bandomajam. Ypač po fiasko patirto po istorijos bandomojo. Vos 50procentų. Blogiau netgi už akyvaizdžius debilus. Čiuju, papirko jie mokytojus. Juk tik du - o tų debilų tėvai turi pinigėlių.

Kovo 26 diena.
Pagaliau sniego beveik nebeliko. Greit jau ir atostogos. Galima pailsėti. Per daug mano smegenys ištvėrė bemiegių naktų ir knygų. Vsio, einu gert.

Balandžio 4 diena.
Visai nesenai atsigavau nuo didelės traumos - pagyrios buvo iš tikro sunkios. Nusprendžiau daugiau mokytis, o ne gert. Geriant vis prisimindavau, kad kažko nepadariau ar padariau blogai. Net atsirado klaustrafobija. Tik viena pastabėlė - nebijau uždarų patalpų - bijau lauko ir visur kitur, kur galima gert.
Rūkyt taip pat.

Balandžio 5 diena.
Po mano įrašo praėjus penkiom minutėm, man paskambino ir pasakė, kad Velykos. Ėjom gert, šoks ir rūkyt. Ech, kaip nuostabu. Dar šiandien eisim tėsti.

Balandžio 13 diena.
Tado b-day. Šiek tiek išgėrėm ir ramiai išsiskirstėm 02:30, juk ryt įskaitos. Reikia ruoštis.

Balandžio 16 diena.
Gavo įskautų rezultatus - septynios valandos mokymosi atnešė naudos. 10. Daugiau į jokius tūsus neisiu nepadarius pamokų.

Balandžio 25 diena.
Galima atsipūsti - siaubūnai praėjo. Įskaitos gautos. Pažymiai tenkinantys. Einam Elestron gert. Jau senai nesibučiavau. Reikia pasipraktikuoti prieš sutinkant kavalierių, kuris būtų manęs vertas. O dabar tiks ir eiliniai miesto gražuoliai;D

Gegužės 1 diena.
Ech, koks nuostabus oras. Žydi gėlės, kyla noras. Noriu kuo greičiau sutikti tą kavalierių, todėl važiuoju į Vilnių. Į geriausią klubą, kur daugiausia turčių susirenka.

Gegužės 2 diena.
Turčių buvo daug. Juos visus jungė du dalykai - daug pinigų ir plikė. Prisigėrusi jų kokteilių išvariau į Gravity, nors ten piniguočiais nekvepia, bet yra šokoladinių berniukų. Su jais bus linksmiau. Taip ir buvo.

Gegužės 22 diena.
Mano vardadienis. Labai big tūsas. Visi prisigėrė ir nulūžo. Regis, senelės namas visdar stovi. Puiku.

Gegužės 28 diena.
Žiūrėjau, kaip pusė 13 laidos žliumbė, kad palieka mokyklą. O man tai buvo dzin. Juk univeras geriau. Krc, pažliumbė, pažliumbė ir nuvarė gert. Šventėm mokyklos baigimo šventę.

Gegužės 29 diena.
Pratęęsimas.

Birželio 5 diena.
-*-*-
Birželio 10 diena.
-*-*-
Birželio 11 diena.
Pagaliau išsėdėjau rusų egzą. Viskas. Baigta. Eisiu gert. Pfu, baigėsi tie labai baisūs egzai.

Laiminga iki rezultatų gavimo.

Dabar, parašius visą šią nesąmonęs pajaučiau - kaip greitai bėga laikas.
Einu mokytis xD

Nesąmoningi paistalai.

Aš turiu svajonę, kurią įgyvendint negaliu.
Iš tikro, aš ir neskubu, tačiau beprotiškai laukiu jos įgyvendinimo.
Aš kartais, kaip visai maža ir kvaila mergaitė - svajoju.
Svajoju apie tai, kas būsiu viską pasiekusi, kai būsiu zjbs;D
Nors šiandien, dėja, šį žodį vartojau per daug dažnai - tačiau tai visai ne į temą;D
Svajones įgyvendinimui reikalingas pagalbininkas, kuriuo nuoširdžiai pasitikėčiau ir jį mylėčiau,
Tačiau kartais, kai būnu visai girta - man tai lyg ir nesvarbu,
Nors, iš tiesų - tai man begalo svarbu.
Nenoriu, kad svajonę išpildyt man padėtų kažkoks paprastas žmogus;D
Esmė tame, kad aš ieškau idealaus, o jų lyg ir nebųna, bet aš tikiu - aš rasiu.
Nors, gali būti, tie ieškojimai trūks ne metus, ir ne du, todėl man iškyla klausimas -
Ar laukti? O gal paprašyti kieno nors kito pagalbos?

Nuoširdžiai - Saulė.

Happy you and happy me.

Miegojau vos keturias valanda,s bet jaučiuosi pakankamai žvali:]
Gal, dėl to iš dalies kaltos dvi surukytos cigaretės, nors kažin.
Tiesa, antroji taip davė į galvą;D Jau senai taip nebuvo, bet nesmė.
Jetus, dbr pagalvoju - su kokias aš žmonėm susidėjau??? Prigirdo mane ir rūkyt duoda.
Tačiau aš nesigailiu - juk jauna, visas gyvenimas prieš akis, reikia visko pamėginti:]
Nors, iš tikro, bijau priprast, bet manau, kad taip nebus;D


O šiaip, jei ne į temą - radau kūl tinklalapį, kuris mane išmokė oj daug, lbj daug ko xDDD
http://www.kaljanai.lt/forumas/viewtopic.php?f=19&t=18

Tiesiog nuostabu:]
Vsio, bėgu ieškotis drabužių rytojaus party ir žiūrėti "la troškinį":]

Durnė xD

Šis pasakojimas bus apie gyvenimo ironija. Gal nelabai ironiją, bet stengsiuos pavaizduot tai, ką dažnai žmonės išgyvena. Tikiuosi, man pasiseks.

Viskas prasidėjo prieš ketverius metus.
Mažai, visai niekam nežinomai mergaitei, su didžiuliais kompleksais perėjus į naująją mokyklą. Toje mokykloje ji pažinojo vos keletą žmonių - du vaikus, kurie mokėsi su ją dar pradinėje ir porą iš matymo - iš menų mokyklos.
Ji buvo iš kaimo. Pasakyt, kad kaimą ji mėgo ... Galėčiau teigti. Taip, jai ten visai patiko, bet ja, dar visai jaunutę traukė linksmybės ir noras kažką daryti, noras tobulėti ir linksmintis.

2006,09,01
Pirmasis, naujoje mokykloje skambutis.
Ji nedrąsiai žengia pirmuosius žingsnelius naujųjų klasiokų link, jaučia, kaip tėvai ją palaiko modami. Ji tikisi, kad viskas bus gerai.
Pirmas įspūdis, kurį ji susidaro - išties draugišką klasė. Visi priėjo, pasisveikino. Ji lyg ir norėjo būti tokia, kokia buvo senoje mokykloje, bet ją kažkas stabdė...
Jos likimas nesusiklostė gerai,ji tuo tarpu taip manė. Papuolė į visai nepažįstamą klasę. Nė vieno mokinio nepažinojo, na, išskyrus vienintelę mergaitę, kurią dažnai matydavo menų mokykloje.

Bėgo laikas, niekas nesikeitė. Ji, iš visada spindinčios, savim pasitikinčios panelės tapo pilka pelytė. Niekas jos nepažinojo. Nei vyresni, nei jaunesni vaikinai nekreipė į ją dėmesio. Jinai egzistavo, apie gyvenimą nėr ką ir sakyt, tačiau... ji kažkaip, savotiškai buvo laiminga. Amžinai kūrė planus, kaip jau susidraugauti su klase, kaip čia viską pakeitus...

Atėjo lemtingoji Naujųjų metų naktis. Na, ne ta tikra, o ta, kurią visi švenčia mokykloje. Ja, prieš visą mokyklą apšiko klasiokė,ji kažkiek paraudonavo, tačiau ją gerlbėjo mintis, kad vistiek jos niekas nepažįsta, tai kam parintis? Viskas juk gerai.
Į šokius jinai visai neturėjo noro eit,bet brolis ją privertė. ]
Nenorėdama būti su klasiokais, ji priėjo prie senos, dar iš pradinių klasių draugės :
- Labas, eisit į šokius?
Šitas, regis visiškai beprasmis sakinys pamažu pakeis jos visą pasaulį.
Draugė su malonumu pakvietė ir ją kartu linkmintis.
Ji sutiko.
Tačiau ta draugė, kitaip nei ji - buvo populiari ir turėjo nuostabius draugus. Jos buvo keturios.
Aušrinė, Izabelė, Gintarė ir Brigita.
Izabelė ir Gintarė buvo neišskyriamos draugės, tačiau Gintarei patiko ir ji. Izabelė buvo tokia,kurios troško visi vaikinai.
Brigita ir Aušrinė buvo šiek tiek blankesnės žvaigždės, bet... turėjo savo pliusų.
Jos, kaip neišskyriamas ketvertukas visur ir visada lankydavosi kartu.
Mergaitė net nenumanė, kad po kažkiek laiko, jinai bus jų dalis.

Praėjo žiema, išaušo pavasaris. Vasara pakeitė ir jį.
Mergaitė paliko mokyklą su liūdesiu akyse - ilgai nebematys savo ketvertuko, su kuriuo ji bendravo. Tiesa, dar visai nedažnai, bet pakankamai, kad ją pradėtų domėtis klasiokai. Taip, su ja pasisveikindavo ne tik kaimo vaikai, bet ir kai kurie klasiokai. O kaip faina būdavo, jei aks ir užkalbindavo...
Vieną vėlų vasaros vakarą ji sulaukė sms :
Sveika:* kaip tu? Izabelė išvarė į užsienį, gal nori kur nuvaryt?
Ji vos neapalpo. Tryskart perskaitė sms ir netikėjo savo akimis. Ja, ta pilkąją pelytę Gintarė pakvietė kartu?
Ji sutiko, tačiau planui įgyvendunti sutrukdė tėvai. Ji sėdėjo namie. Iš Gintarės jokių žinių. Iš likusiųjų mergaičių taip pat.

Pradėjo kristi lapai. Jos tėvas, nelegaliai užsikalęs pinigų nupirko butą miestely, kuriam ji mokėsi. Ji nesijautė laiminga. Anaiptol - ji buvo liūdna.
Bute vykstant remontui, tėvai išvažiavo į tuo tarpu, visai nepopuliarų Akropolį. Mergaitė važiavo kartu. Vistiek, manė ji, neturiu ką prarasti.
Mama jos, didžiausia madų diktatorė, pripirko įvairių, labai brangių drabužių, kurie mergaitei visai nepatiko ir tarė jai:
- Mažut, tu turi pasikeisti. Tie limpantis akiniai ir baisūs megstiniai pasiliks kaime, aišku?
Ji nekalbėjo švelniai ir mandagiai, kalbėjo jinai valdingai.
Visai to nenorėdama mergaitė į rugsėjo pimąją pasipuošė džinsiniu sijonuku, batukais-laiveliais, džinsine liemene ir baltais marškinukais. Sau atrodė visai neblogai. Ji ilgai žiūrėjo į veidrodį, kol suprato, kad atrodo visisškai taip pat, kaip jos mama. Trūko tik aukštakulnių ir šalikėlio.
Nedrąsiai ėjo link klasiokų ir per rugsėjo pirmąją. Dabar ji nerimavo ne dėl to, ar ja priims, o dėl to, kad atrodo kvailai. Ji bijojo pajuokų, tačiau jos nuostabai - visos mergaitės pradėjo pirmos sveikintis ir net gyrė jos rūbus, kuriuos jinai pradėjo mėgti.
Greitai prabėgo spalis. Džinsiniį sijonuką pakeitė juodi džinsiukai, kedukai ir megstukai. Ji jautėsi laiminga. Piešimas jai sekėsi puikiai, mokykloje taip pat.
Kartą, jai sėdint prie valgyklinio stalo, pribėgo Rožė ir pakvietė ją į klubą. Įsvaizduokit? Ją vėl pakvietė į klubą, ji buvo begalo laiminga, bet... ją trikdė kažkas iš vidaus. Ji bijojo, kad jai sutrukdys tėvai. Jos taip mylimi tėvai...
Tačiau jos nuostabai - tėvai pritarė ir davė raktus nuo buto, kad nereiktų ieškotis kuom nusigauti iki namų. O iš tikro, ji juk niekada dar nėra buvusi tame bute. Tik žinojo adresą ir kur jis randas;D
Su klasiokėm susitiko apie 19h, ji, kaip ir jos visos, patraukė kažkur už pašto. Mane - gal kuri siusioti panorėjo;D Bet kai prieš save pamatė butelį sidriuko - pagalvojo dar kartą. Jos atėjo gert. O jinai, dar visai maža mergytė - nė karto negėrė...
- Gabrieeele, klausyk, galiu tave vadint Riele? - mergaitė pamanė, kad jos gėrė dar prieš jai ateinant...- galiu? Ok;D Davaaaj, gerk. - šaukė girta klasiokė, jai pritarė ir kitos.
Ji nenorėjo jom prieštarauti, nenorėjo vėl būti pilka pelytė. Norėjo jom įtikti, todėl gėrė, nors visai to nenorėjo...
O klube išties bivo linksma. Neįskaitant to, kad visos mergaitės buvo nors kartą nukritusios [ech, tie statūs klubo laiptai;D], Gabriele susipažino su begalę žmonių. Su ją norėjo sveikinitis net vaikinai. Jom bestovint prie durų, Nojus,jos klasiokas tarė :
- Klausyk, kodėl tu visada nešioji tuos baisius akinius? Ar galiu aš juos nuimt?...- jai nespėjus nieko ištarti - pasaulis patamsėjo ir tapo ne toks ryškus. Jos akiniai gulėjo jo gelne. - eina šyyyyykt, Riel, koooodėėėl tu nešioji akinius???- jo balsas skambėjo kažkaip keistai, labai neįprastai.
Net nežiūrėdama į jį, jinai atėmė savo akinius ir išbėgo iš klubo. Bėgdama susidūrė su kažkokiu berneliu. Jis atrodė neprastai - dažyti plaukai, kelnės paraituotos iki kelių, rankose nešė alų, kuris pylėsi dabar jai ant megstuko, visai naujo tiesa. Tačiau jinai to visai nepastebėo, jinai ieškojo akinių... Graibė visą žemę, bet nieko neužčiuopė, tik išgirdo lyg ir trakštelėjimą - Nojus laikė sulaužytus jos akinius...
Staiga, ja pakėlė už pažastų, ir vaikinas, pylęs ant jos alų išsižiojo...
- Aš ... aš... labai ...
Jinai jo neklausė. Čiupo jo paties alų, dar beveik pilną ir išpylė jam ant peroksidinių plaukų.
- Aš irgi labai gailiuosi, - su panieka ji tarė ir nubėgo pasiimti savo striukės.
Prieš jai išainant iš klubo, ji žvilgtelėjo į save veidrody.
Nieko naujo nepamatė - ilgi šviesūs plaukai, ilgos blakstienos dengenčios jūros gelmių akis, plonos lūpos. Neįprasta tik tai, kad ji be akinių.
Jai išeinant iš klubo, ji girdėjo paklabių nuotrupas : "...ji apipyle... Mantas šlapias... pizė... ji gaus... iš kur ?... ji nečionykšė... ne žertva..."
Ji nekentė tų pokalbių ir tekina pradėjo bėgti namų link, užsidengė delnais akimis ir vėl atsitrenkė į žmogų, pasigirdo diiidelis šūksnis :
- Pzdaaa, kiek galima į mane trankytis??? - stiprus smūgis ir ji nuplasnojo į sniegą.
- Mantai, ty ahujel??? - rankos, daug rankų. Kėlimas. Vėl nukritimas. Skauda. Labai. - blet, ką mum dabar su ją daryyyt? Dvj, Mantai, pats prisidirbai pats ir mėšk...
- Neturiu aš ką veik, pažėėk - aš visas dvokiu alum, kaip aš nomo ateisiu? Juk man, bleet, ir taip namų areštas...
Vienas vaikinas ypač įdėmiai pasižiūrėjo į Gabriele ir... -
- Aš ja nuvesiu namo, ji gyvena netoli manęs.
- Rimtai? Gerai tada. Pasakyk, kad aš labai gailiuosi. Na, kai ji atsipeikės.
Kažkaip, vos vamsėdama pratariau:
- Eik tu šikt... pati paeisiu...
Tačiau nepaėjau. Nejaugi jo smūgis buvo toks stiprus? Nežinia...
Kai Ignas, toks vaikino vardas, vedė mane namo, aš spėjau atsipeikėti ir atpažinau jį. Jis tas bičelis, iš kietųjų. Na tų, su kuriais visi nori draugauti. Ir kurie turi visas panas.
- Kur tu gyveni?-paklausė jisai laikydamas mane už rankos.
- Gyvenu centre. Prie banko "Snoras".
- Fak, ten gyvena ir Mantas, bet bbd, tikėkimes, jūs nesusitiksite. Ale tu žinok, kieta;D Jį dar niekas nebuvo apipylęs alum, tik tu viena. Pirmoji. Žinai, garbė ir vsio takoe;D
- Om, džiugu. Klausyk, kodėl man taip bloga?
- Tu labai girta.

Meniškas žmogus? Kažin;D

Kai širdis pilna įkvėpimo...

Geriausi draugai, tai tie, kuriais gali pasitikėti visuomet.Tie, kurie nereikalauja daug dėmesio, kurie būna šalia.Jie nepyksta dėl smulkmenų, jie tiesiog myli tave.Kaip gera žinoti,kad turi tokį žmogų.Myl.

Visos mes princesės. Tiesiog kitaip įsivaizduojame princesų grožį.

Negyvas daiktas gali būti labai geras draugas. Na taip, jis nekalbės, bet paslaptys niekas nesužinos xD

Jeigu tau kas nors sakys, kad tu nesugebėsi - tu nekreip į jį dėmesio. Jis nepažįsta tavęs taip gerai, kaip tu pažįsti save. Tu esi savo likimo Dievas. Tu sprendi, ne kiti.

Džiaugsmas susideda iš daug, bet mažyčių dalykų, kurių suaugę žmonės nepastebi.Juos pastebi ir jais naudojasi vaikai. Aš nenoriu tapti viena iš tų, nuobodžių, vien tik apie pinigus galvojančių būtybių. Noriu būt laiminga.

Kartais labai norisi numesti visas kaukes ir mėgautis gyvenimu.Laikyti Jį už rankos ir apie nieką negalvoti.Bristi per sniegynus ir džiaugtis tom stebuklingom akimirkom,žiūrėti į žvaigždes ir pavadinti jas mum mielais vardais.

Laimingų žmonių gyvenimas neteka paprasta,tiesia vaga.Ji siūbuoja į visus kraštus-kažkur išsiliedama,kai kur iš jos išteka naujas upeliukas. Vaga-tai lyg žmogaus likimas.Išlietas vanduo-skausmas,naujas upeliukas-naujos galimybės,sekmė,laimė.

Tikras draugas-tai žmogus,kuris Tau išties ranką,kai būsi duobėje.Jis bandys ištraukti,negalvodamas apie save.Jis gyvent be Tavęs nenorės.Tu jam būsi saldainis,kurį jis mėgs labiausiai.Tada įvyks stebuklas-jūs vienas kitam padėsit suprast gyvenimo esmę.

Norėčiau, kad dingtum iš mano minčių

Už tai,kad nežinosiu kur naktimis šlaistaisi.Už tai,kad begalo mylėsiu.Už tai,kad verksiu.Už tai,kad neįvertinsi manęs.Už tai,kad per vėlai suprasi.Už tai,kad mėginsi gražinti ir rankas nuleisi.Už viską, ką man padarysi.

Tы меня любиш - но с мной небудеш, Я не для тебя - я плохая девочка;D@@***

Taip, mane tu sapnavai savo sapne.Aš buvau sexuali vilioklė,o tu negalėjai atsidžiaugti manimi.Aš naudojausi tavimi,o tu mane mylėjai.Tai buvo blogiausias tavo sapnas:]]]

Tokiem žmonėm kaip Mes viskas sekasi,mes visada gaunam to,ko norim.Mes visada esam dėmesio centre.Mus visi apkalba, pavydi.Visi mūsų nekenčia,bet nori būti draugais,bet mes renkames draugus. Mes draugaujame tarpusavy.

100-dienis.

Iš tikrųjų, kad ruoštumėmės 100dieniui intensyviai ir labai apdairiai negalėčiau pasakyti. Kaip ir per naujus metus - mažai kam tai rūpėjo, visi labiau rūpinosi išgertuvėm ir after party;D
O viskas prasidėjo nuo mergos;D Na neee, gal netiesa xD Dabar susimąsčiau ir pagalvojau - neverta čia pasakoti;D Gausiu filmuotą medžiagą ir viskas bus aišku;D O dabar vienas toks mažas netikėtumas.
Jei mano lėvas kompas pakraus - įdėsiu klipąąą;DDD
Wooohooo xD
Kitų blogose gal tai ir priimtina, bet maniškis tai matys pirmą ir tikriausiai paskutinį kartą;D Aš nesu didelė klipų mėgėja;D Jei neegzistuotu tas nelemtas žodis ir prasmė "tingiu" - viskas būtų kitaip;D

Žmonių nuotraukose - nepažįstu.

Super star iš arčiau;DDD

Super star;DDDD

Vasario ketrvita:] Mokykloje:] Su nuostabiausia:]*

Tikrai va su šitais tai gražiausios foto;D

Kokios mieeelos:]]] Pati stebiuosi, kokia kartais būnu;D

O čia visai kažkokios labai juokingos ;DDDD

Pasirodė ir E-lius:]

Su Dolčianačka;D

Shperkin, Tadukas ir tikriausiai aš;D Mes kaip visada kieti;D

Milana ir aš;D Kaip visada - grožės:]

Atėjo metas nuotraukoms. Nežinau, gal ir nedėčiau, bet kadangi aš esu per daug dėmesio reikalaujantis asmuo, ir šiaip, nefainas personažas - įdėsiu nedaug nuotraukų, kad vėliau pažvengčiau iš savo kvailumo xD

Ho-ho-ho.

Vasario ketvirtos dienos išvakarės ir naktis, vasario penktos rytas.

Nu va, pagaliau kažkaip išsiruošiau parašyt tolesniu vasario ketvirtosios įvykius;D Nors ant sprando kaba krūva neatliktų namų darbų ir dar KET'as, bet nieko. Palauks. Juks svarbu įamžinti savo aštuonioliktojo gimtadienio atsiminimus:]

Prieš kviesdama žmonės aš iš tikrųjų ilgai mąsčiau, daug prirašiau, vėliau išbraukinėjau, kartais išbrauktus vėl prprašdavau, bet žmonių susirinko apie 22;D
O buvo tie mano lyg ir brangiausieji, kai kurie nelabai, bet nesmė.
Pirmoji,kaip ir pridera kaimo žmogui - atėjo Justyna B. Su rožė (ech, žmonės, kaip jūs manęs nepažįstat:///) ir vokeliu.Kas vokėly buvo gal jau nesakysiu, bet mano asmeninė paslaptis;D
Dianą P. pasiemėm prie šviesoforo. Ta buvo pasipuošusi ir su didele dovana. Ta jos nuostabi dovfana dabar puikuojasi kairiajam spintos kampe;D Sun:] Kaljanas - tikrai gera investicija.
Būdamos pas Kazlovkį nė ką sugebėjome padaryt, kai užgriuvo "neveluojantis svečiai".
Elvyra U. - su rožele ir pinigėėliais;D
Tada Justina Br., Edgaras L., Vadim G. ir Stakut.
Tie nedovanojo iš pradžių - laukė, kol visi susirinks.
O kiti aišku velavo - juk pas mus, Lietuvoje didžiausias mados klyksmas - velavimas. Taip ir aš darau, tiesa, mėgstu būti punktuali, bet žinodama, kad vistiek reiks kažko laukt - veluoju. Logiška, tiesa?;D
O vėliau jau sugriuvo visi likusieji - Jolanta K., Viktorija R., Milana R., Edita S., Olga S., Ieva V., Edvin V., Miroslav L., Pavel D., Milena L., Pavel L., Valdas B., Tadeuš R.. Na, kiek galvų iš viso? Vo, dvidešimt + aš;D

Kol visi sudovanojo dovanas, susėdo už stalo buvo jau ir apie aštuntą valandą. Paėdė, prisigėrė ir prasidėjo šokiai. Paliubomu, visą degtinę ir viską kas turi laipsnių buvo suvirškinta ir senai pamiršta;D Šokti visiem pabodo, tai ką daryt? Vies ni sako - davaj vėl gert. Nu ok, jau važiuojam pripildytoj mašinoj žmonių į Maximą. Ten sutinkame Eriką, nu ta kvailį ir Special;D O alkoholio skyriuj - Kazlovskį Jareką ir dar kažką - dėja, mano atmintis nėra puiki:/// Reiktų vaistų, bet kažkaip ir pinigų nėra, juk krizė;D Nesmė, nupirkome trys papigiai ledo butelius ir nuvarėm gert;D
Man tai kažkaip didelio noro gert nebuvo, tai ir nebuvau žiaaauriai girta, tai ok. Na, gal būtų ir ne ok, jei ne mano būtų b-day;D Šookom šookom, tada Expertas panorėjo draugų į mano b-day, o man ką - gaila? Te ateina, jei turi ko gert, nes mano negers;D Ok, atėjo. Edvinas su Mironu juos išvarė. Ten barčiai, pykčiai, verksmai xD Nu pom man xD Ne, gal ne visai, vos neapsižliumbiau, bet mano smegeninė buvo gyva, suprato - jooomajo, juk neverksiu prie žmonių;D
Ok, nuvarėm į Elestrą. Tiesa, puse į klubą, o use namolio. Man visdar dzyn;D Turim Sobieski, Ledo ir Bobeline. Tiesa, paskutinę kažkas nupiso. Kaip vėliau apsitariau su drauge, tai buvo - Tadas, Kahnas arba Mile xD Nu nesvarbu;D
Vlatki, Marki, Viteki, Gintarai - visi pasveikino, pribučiavo ir kūl xD Šiaip, man tai tas pats, nei man jie ten wow wow nei ką;D
Justyna dar ir Elestroj paverkė, kiek aš supratau - ji manė, kad aš ja palikau, nu bet Dievas žino - nebūsiu juk aš tik su ja viena;D
Jau Elestros uždarymas. Visi lauke, Gintaras pasiūlė palydėt namo, da ble, iki mano gimto kaimo palydėsi;D Idzi spac xDDDD
Ok, vsio - razašlis;D Aš, Olia, Stakuc ir Justa, kaip visada [ tiksliau - aš ir Olia] buvom iki galo, o kas mum? Jaunoim ir gražiom?;D Reik išnaudoti visas galimybes.
Rytas nooorma xD Daug sms, kad patiko b-day;D Miego vos porą valandų, tiksliau keturios;D Vėliau tipo tvarkymąsis ir giminaičių apsilankymas. Gavau nuostabius Puma kvepalus, Akropolio dovanų čekį ir pinigų:] Am, ir vazininę gėlę, kurį reikalauja, kad ją kažkas rūpintusi- tręštų, laistytų ir pan. Ech...

Vo toks, labai grubiai, be smulkmenų buvo mano b-day xD Dabar kelios nuotraukos;D
Tiesa, gal kitam įraše;D

Keletas priežasčių kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje.

...nes tik mes sugebame uždirbti 600 Lt/mėn. ir už butą sumokėti 800 Lt.
...nes pradinukų kuprinės sveria daugiau nei patys mokiniai.
...nes lietuviai yra vienintelė tauta pasaulyje, dirbantys užsienyje, o atostogaujantys savo šalyje.
...nes atostogos Palangoje kainuoja brangiau nei Turkijoje.
...nes turime daug skustagalvių, kuriems labai rūpi jūsų problemos. Kai tik jie jus pamato, iškart klausia: "Turi problemų??"
...nes čia alus pigesnis už duoną...
...nes kaliniai Lietuvoje maitinami geriau nei mokiniai.
...nes tik Lietuvoje žmonės rūšiuoja atliekas tam, kad jos vėliau būtų suverstos į tą patį sąvartyną.
...nes jei kas nors šypsosi minioje, iškart žinote - tai užsienietis.
...nes mes taip mylime savo tėvynę, kad stengiamės kuo mažiau ją trypti ir išvažiuojame svetur.
...nes įgijęs išsilavinimą iškart atsiduri darbo biržos eilėje.
...nes tik Lietuvoje galima įsigyti mobilųjį telefoną už 1 litą, kalbėtis už 0 centų per minutę ir mėnesio gale gauti triženklę sąskaitą.
...nes Nacionalinis stadionas yra statomas ilgiau nei Cheopso piramidė.
...nes tik Lietuvoje pica į namus atvažiuos greičiau už greitosios pagalbos automobilį.
...nes tik Lietuvoje penkiolika metų iš eilės per Kalėdas rodomas tas pats filmas "Vienas namuose".
...nes Lietuvoje kainos prieinamos (prieini, pasižiūri, ir nueini).
...nes pusė lietuvių gyvena skurde ir varge, kita pusė gyvena Londone.
...nes Lietuvoje už pavogtą aliumininį puodą duoda 3 metus, o už žmogžudystę - 10 metų, tad mes verti tik 3 puodų.
...nes tik čia, pagal įstatymų kūrėjus, studentui pragyventi mėnesį turėtų užtekti 150 Lt stipendijos.
...nes didėjant skurdui Lietuvoje, gelbėjame Haitį.
...nes tik pas mus į ekskursiją vežamiems vaikams pirmiausiai parodomas "Akropolis", o tik vėliau - muziejai.
...nes Lietuvoje kebabų gaminama daugiau nei Turkijoje.
...nes tik pas mus dantimis grojantys žmonės laimi 10 tūkstančių eurų.
...nes tik Lietuvos studentai turi mokėti 85 Lt už knygą, kurią naudos tik vieną mėnesį, o (cituoju) "trečdalis joje esančios medžiagos neatitinka jūsų specialybės".
...nes sėdėdamas už grotų gauni nemokamą aukštąjį mokslą praktiškai asmeninėse paskaitose, o doras jaunuolis neturi lėšų.

Mielas mano drauge.

Dabar bus žiauriai ne į temą, bet nesusilaikysiu ir pasakysiu.
Dbr sėdėjau ir porą minučių svarsčiau kaip čia pradėjus sakyt, bet, kadangi nieko doro nesugalvojau - rašysiu taip, kaip visada rašau;D Be jokių nesąmonių kūrymo.

Jei pasakyt tiesiai šviesiai, aš jaučiu, kad dabar jau yra nebetaip, kaip buvo anksčiau.
Aš numanau kodėl, tačiau tokiu vienu žodžiu tai negalėčiau pasakyti.
Tiesiog nesu įsitikinusi.
Ne, aš daugiau naiviai netikėsiu ir kažkaip nebesistengsiu sugrąžinti.
Man ir taip atsibodo rodyti ta iniciatyvą.
Rašyt pirmai, siūlyt susitikt, nors viskas būdavo veltui.
Na, gal ne veltui, eilinį kartą išgirsdavau "Aš negaliu. Užsiemus. Davaj kitą kartą"
Tai pasikartojo ne vieną ir ne du kartus.
Taip, mus skyria atstumas, bet velniai griebtų - ne 100km.
Taip, draugystę mes kitaip suprantame,bet mieloji, tavo draugystės samprata nepasiteisino.
O mano - dėja.
Tačiau aš jau pripratus praras brnagius žmonės.
Gal, jei aš būčiau ne tokia kokia esu. Tokia, kuri labai užsiparina...
Tai netikėčiau žmonėm.
Netikėčiau jų kalbom ir būčiau užsidarius.
Tačiau, taip nėra. Viskas kitaip. Aš tikiu žmonės, gyliai neimu į širdį nusivylimų ir netekčių.
Turbųt tai gyvenimas mane tokią padarė, nes anksčiau taip, aš stengdavausi grąžinti ką praradus.
Stengdavausi būti super drauge.
Bet to jau nebereikia.
Aš dar kartą įsitikinau - jei esu kažkam brangi, jie man parodo ne tik sms žinute.
Ir ne banaliais žodžiais "pasiilgau","myliu".
O gal aš savanaudiška kalė, kuri nori tik sau gero?
Gal ir tokia.
Nežinau.
Negaliu atsakyti į šį klausimą.
Om, dar prie temos.
Gal aš ir taip nerašyčiau jei ne mano smegeninės padarytos išvados.
Jei žmogus iš tikro nori kažkur dalyvauti - jis žūtbūt ten dalyvaus.
Jo jokiais būdais nesustabdysi.
Tiesiog reikia noro, o jai jo nėra - tai ir draugystės nėra.
However, aš nusivylusi. Nusivylusi, kad turiu tokius zjbs draugę, kuri negalėjo ateit į mano aštuonioliktą gimtadienį, o į kažkokius sušiktus šokius ji atėjo.
Negaliu aš įlysti į jos vidų ir sužinoti, kaip ji jautėsi.
Tačiau kaip aš jaučiausi žinau puikiausiai.
Jei ji tik sutiktų susitikti - aš jai pasakyčiau tai, bet... ji per daug užsiemus.
Nekaltinu.
Nepriekaištauju.
Tiesiog nesuprantu.
Kam reikia maustyt tada? Tipo, kad brangi ir pan?
Tos bevertės kalbos apie draugystę iki senatvės?
Vo, prisiminiau tokį gražų posakį, ar kažką panašaus - tikras draugas neleis tau kentėti. Neleis tau verkti. Jis supras ir brangins tave.
Kagi - tau mažyt, nelabai jis tinka. O dėja. Aš tikėjaus. Labai tikėjaus.
Mažyt, linkiu tau būt laiminga. Turėt ahujennų draugų, kurie niekada tavęs neskaudintų.
Iš tikrųjų, labai nuoširdžiai tau to linkiu.
Tai - ne mūsų vakarykštis apsikabinimas. Net būdama girta supratau, kad jame nėra nė lašelio švelnumo.

O dabar reikia kažkaip gražiai visą šią litaniją pabaigti .
Juk sakiau, kad grįžau;D

Aš grįžau;D

Pradedu pasakoti tas nepakartojamas dienas, kurios būna tik kartą gyvenime - šimtadienis, mano pilnametystės gimtadienis. Na, dar bus pasakojimas ir apie elestrą, nuu ta tusiuką "love day" ir šiandieninis pletkinimas.
Tačiau viskas nuo pradžiųų
---

Vasario ketvirta diena.
Rytas.
Jetus, kaip nemėgstu, kai mane sveikina su gimtadieniu. Ne, aš dėmesį mėgstu, bet ne tokį "Oooo, Saaule, sveikinu su gimtadieniu. Bučkis. Ate". Nu nea, kažkaip leeeva.
Geriausias sveikinimas priklauso Deimantei. Ji kaip visada pavaro;D
Net netingėsiu paimt ir perašyt jinai čionai:
Tau jau 18likaa!!! :))** galima dzhjaugtis ir liudet ta proga xD werkt, kad jau palieki vaiQciu pasauli. kad db uzh visas nesamones, kurias pridarysi, busi atsakinga pati,o ne tevaj ;T o dzhjaugtis priezhaschiu laaabai daug! Wisu pirma: LEGALUMAS! :D db lajpsniai, rukalaj, bernaj, wsjo teisetai! ;DD na, wisu antra, jau zhenytis gali (bet to kolkas nezhylaju xD) ir swarbiausia wisi tusiukai nuo shjos min tau atwiri!!!!;))))**** Linkiu, kad budama pilnamete ishliktum tokia pat fajna ir prisipildytum dar daugiau geru sawybiu ir, kad dingtu wisos blogosios;)))* linkiu puikiai test sawo gyvenima po mk))) ciuju mano druagijoj! ;D** buutukas!;***
Man šis sveikinimas laaaabai patiko. Jis toks nuoširdus. Iš tikro.
Gavau daaug gėlių. Vėliau, jau būdama namie, po gimtadienio susiakičiavau jas:]]] Gavau 13 rožių, 1 narcizą {niam}, 4 puokštes. Iš tikro, man labai patina gėlės. Ačiū dievui, niekas nepadovanojo balionų;D Jų aš buvau pati nupirkus, tai visi žaidė su jais;D Yeee;D
Dar gavau rafaelinių sladainių, kur dabar liko tik popieriukai;D Niamiii xD

Vasario penkta diena.
Jaudinuosi nerealiai, bet pfk, varome į Litexpo. Visi laukia manęs, o vėliau aš jų. Tiesa neilgai, na, bet kadangi aš nekenčiu laukt - man tai ilgai;D Apie 10min;D
Už vairo Valdas,dar yra Expertas, Edita, Jolanta ir aš.
Pas Vadimą mašinoj - Tadas, Milėna ir Vika. Kiek pamenu;D
Milanos mašinoj - Seržantas, Gumis ir Dima.
Milana, kaip dar nepatyrusi vairuotoja 0 visada atsilieka ir mes jos turime laukti. Važiuojame su pertraukomis į Vilnių, karts nuo karto sustodami ir palaukdami jų. Vilniuj visai kitokia, sunkesnė padėtis pasidarė - mašinos pasiklydo, ir reikėjo skambinėti, kad rastu mus;d Ech, kaip gerai, kad Valdas žinojo kelią. Teisa, važiavome ne tuo keliu, kur man brolis sakė varyt, bet nesmė;D
Iš pradžių nuvarėme į Akropolį. Nusipirkau sau per didelę maikę, bet pfk;D Angliukų ir tabako kaljanui. Edita ir Jolanta nieko. Mes tiesiog pravaikščiojom šiaip sau. Be reikalo laiką sugaišomė.
Litexpe nieko naujo nesužinojau, tik labai daug lankstinukų pasiėmiau, kurių dar neperskaičiau "(blush) Ir šiaip, jei pagalvojus, tai aš nežinau kur noriu stot;D Na taip, lyg ir į žurnalistiką ar teisę, bet su šiom profesijom sunku darbą rasti. O aš noriu rasti jį ir gerus pinigus gaut;D Om, ir aišku, noriu, kad tas darbas man patiktų;D
Vėliau dar ir į Ozą nuvarėm, nes panos suknelių pirkt užmanė. Ok, landžiojom be reikalo. Na, nusipirkau piniginę ir batus. Editai išrinkau suknelę, o Jolanta pradėjo psichuot,kad varyt namo reik. Ji kartais būna iš ties kvaila. Man reikia namo, ruoštis gimtadieniui, o jai pfk.

Ups, baigsiu rašyt rytoj,;D Bėgu žiūrėt romantiškąjį "Titaniką";DD
Saldaus miegelio;D**

Best.

Kaip senai aš čia rašiau :X
Visai, nusiritau iki nežinios.
Om... Į kalusimą "kodėl nerašiau", turbūt nesugebėčiau atsakyti. Kažkaip, lyg ir laiko neturėjau. Dar atsiraod nauja aistra - Krem. Taip, tai serialas. Netgi rusiškas serialas, bet jis mane kažkuo traukia:] Jis man patinka ir sudomino/ Iki šioldomina;D

Nerašiau jau apie dvi savaites :X Nors tai atrodo visai mažas laikotarpis, turint omeny, kad metuose virš 360 dienų, bet... Buvo daug ko. Šokiai, vėliau mano gimtaidenis, šimtadienis, o šiandien -Love day. Yėėėė, budim tusavatsa v Elestre;D

Vsio, turiu eit į dušąąą ir rengtis vakarui;D
19h picerijoj šimtadienio pratęęęsimas;D (party)