..."Jaunimas visais laikais buvo toks pats - maištingas ir nesuprantamas"...
Ne, šiuolaikinis jaunimas skyriasi nuo XIX ar XX amžiaus jaunimo. Jis yra labiau sugadintas. Modernėjant visuomenėj ir prastėjant tarpusavio bendravimui, į pagalbą ateina ponaitis pc:D
Šiam ponaičiui aš skiriu kiekvieną dieną nors po valandėlę... O kaip tu?
Taip, visi mes esame priklausomi nuo jo.
Žiauriausia būna tada, kai čiatindamiesi žmonės daaaug ką pasako, o susitikę - nieko. Neturi ko papasakoti. Jie nemoka bendrauti. Ponaitis atima galimybę mokytis bendrauti realiame pasaulyje, ir vietoj to,kad dabar su kuo nors bendraučiau ar skaityčiau knygą aš leidžiu laiką prie jo... Eilinį kartą.
O žmonau, kada paskutinį kartą ramiai sėdėjai lauke, mėgavaisi saulėlydžiu ir skatei knygą? Aš - senai. Labai labai. Nors turiu pavydėtinas sąlygas vasarą stebėti nuostabiausią saulėlydį vos išėjus iš namų - aš retai tai darau. Pasiteisinimas paprastas - neturiu laiko, nes jį sunaikina ponaitis.
Žiauru,kai žmonės būdami vienoje patalpoje rašinėja vienas kitam sms ar žinutes, o ne prieina ir pakalba. Juk nuoširdus pokalbis - daug reikšmigiau ir naudingiau už eilinią sms ar žinutę.
Tad žmonės, davaj, išjungiam savo ponaičius ir ponaites ir einam žaisti gyvenimą!
Juk tai taip nesudėtinga, o pasitenkinimas - keturgubas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą