2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Merginų naivios svajonės ir žiauri realybė.


Kodėl gražiems berniukas sunku įtikti?
Kodėl jie iš savęs stato čiut ne Dievą, ar jau geresnį už tave.
Kodėl jie mano, kad yra visatos centras?
Nors, tiesą pasakius, niekaip nepaneigsi,kad taip nėra.
Tie vaikinai, tai vaikščiojantys žurnalo viršeliai, modeliai, ir šiaip, nepasiekiami ir svajonių padarai. Jie patinka ne vienai ir ne dviem merginom, o visai krūvai. Jiem pavydi visi vyrai. Naktimis juos sapnuoja gražiausios ir baisiausios Lietuvos merginos ir senelės. Apie tokio kūno ir grožio siluetą visos svajoja.
Tačiau...
Ne visom tai yra pasiekiama.
Tu gražuoliukų, dėmesio nestakojančių metrosekstalų, pasikėlimo kartelis aukštai. Jiem nereikia šiaip,išvaizdžios, bet vidum labai gražios. Jiem reikia tobulos. Kurį tobulai vaikščiotų, tobulai regtusi, tobulai dažytusi, tobulai gamintų, ir patobulintų jį. Na nežinau, kiek metų reikės jiem ieškoti, kad ras tokią tobulybę. Kažkaip labai naiviai tai skamba. Per tą savo "aš geresnis", jie nepamatys tos vienos iš vienintelių, kuri gali tapti jo širdies deivė. Naktinių svajonių objektas.
O tos visos likusios lietuvaitės...
Jos naktimis kentės svajodamos apie juos. Išspausdintas jų nuotraukas slėps nuo įkyrėjusių brolių po pagalvę. Kiekvieną dieną žvelgs į meilės objektus per monitoriaus ekraną ir dūsaus, o sutikusios mieste - džiūgaus. Užsirašys į visus dienoraščius ir blogus. Jos naiviai vilsis, kad tas princas su "Dolce and Gabanna" džinsais, "Versaci" maikute ir "Gucci" akinukais nuo saulės pažvelgs į jas - paprastas mergytes.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą