Kartais būna, kad jautiesi kaip ne savo rogėse.
Ir tada tau viskas nesvarbu.
Jautiesi sugniuždytas, praradęs viską, kas yra brangu...
Tu nebegyveni, o egzistuoji.
Iš dienos slenki į kirą, o kitoje kartojasi ta pati rutina.
Gal, jei atidžiai nepagalvotum, tai nesuprastum...
Bet kai pagalvoji...
Surakintas esi.
Esi ne tas laisvas žmogus, apie kurį visada ir visur sapalioja.
Niekada ir negalėsi būti laisvu, nebent...
Spjausi į visus materialinius, moralinius dalykus ir išvyksi.
Apsigyvensi džiunglėse, kovosi už savo gyvybę,
Mylėsi nuoširdžiai ir kantriai.
Galėsi miegoti dienomis, o gyventi naktimis...
Būsi visiškai nepriklausomas nuo tokio šlamšto kaip internetas, telefonas, draugai, žmonės, buitis, darbas, pinigai, namai...
Turėsi vieną iš odos išdirbta antklodę ir būsi laimingas.
Bananus, mandarinus, ananasus skinsi rieškučiais ir mėgausiesi nuostabiu skoniu.
Ir niekada nebenorėsi grįžti į betoninį pasaulį, sudarytą iš pinigų, plėšrių gyvūnų, kurių veislė yra žmonės,bet tam ryžtasi ne visi. Tik labai labai labai retas iš mūsų.
Mes esame priklausomi nuo visko.
Mums toli iki laisvės!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą