Užaugome.

Mes niekada nenustosime tyliai mylėti tų, kuriuos kažkada mylėjom garsiai.

Saldainiai virsta cigaretėm, naiviosios mergaitės - kekšėm, namų darbai atliekami su gerai besimokančio bendraklasio sąsiuvinio pagalbą.Pastabos tampa tėvų iškvietimais į mokyklą, sultys - degtine, dviračiai virsta mašinomis, bučiniai - seksu.
Ar pameni, kai žodžiai "get high" asocijavosi tik su supynėmis, aukštai aukštai išsuptomis supynėmis?
Kai "saugotis" reiškė dėvėti šalmą? Kai blogiausia, ką galejo padaryti berniukai, tebuvo tampymas už kasyčių ir saldainių atėmimas? Kai tėčio pečiai buvo pasaulio viršunė,
o mama buvo tavo superherojė?Kai tėvai buvo tavo geriausi draugai?
Didžiausi priešai buvo seserys ir broliai, lenktynes tebuvo tik iš to, kas bėga greičiausiai.
Karas buvo tik kortu žaidimas, o vienintelis žinomas narkotikas - vaistai nuo kosulio. Kai daugiausiai skausmo sukeldavo nubrozdinti keliai,o išsiskyrimai ir atsisveikinimai budavo sakomi tik iki rytojaus?
Kai geriausia dovana buvo graži barbė ar nuostabi mašinytė?
Kai draugą galėdavai rasti pasidalinęs saldainiu, o susipykus buvo taip lenga atsiprašyti?
Kai nebuvo svarbu kaip tu atrodai, kai veidas maitinosi tik drėkinamuoju kremu?
Kosmetika buvo pirmas pasaulio stebuklas.

O mes tada labai norėdavom užaugti.