Aš labai norėčiau jai parašyti. Norėčiau susitaikyti ir tiesiog pamiršti.
Pamiršti negandas ir nesutarimus.
Noriu jausti, kad aš jai visdar reikalinga.
Noriu, kad ji būtų šalia.
Noriu pasakyti, kad jos labai pasiilgau ir labai myliu.
Noriu, kad ji žinotų, kad yra man brangi.
Jau ne vieną kartą norėjau parašyti. Ir rašiau!!!
Viską aiškinau ir atsiprašiau, bet neišsiunčiau.
Regis, aš praradau žmogų, kuris buvo man lyg sesė dvynė.
O Dieve, kaip man jos trūksta!
Tačiau regis, aš jai visai nereikalinga.
Iš tikrųjų, Dieve, kodėl apdovanojai mane tokiu pasipūtimu?
Kodėl, nu kodėl aš negaliu jai parašyti?
Telieka tik laukti ir viltis*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą