Jausmų slėpynės

Kuomet NUOBODULYS, jau trečią sykį iš eilės nusižiovavo, BEPROTYBĖ pasiūlė:
-Gal pažaiskime slėpynių?
INTRIGA nustebusi pakėlė antakį:
-Slėpynės? O kas tai per žaidimas?

Ir BEPROTYBĖ paaiškino, kad vienas iš jų bus žaidimo vadovas. Jis užmerks akis ir skaičiuos iki milijono, o kiti tuo metu pasislėps. Tas, kurį suras paskutinį, ir bus laimėtojas, ir sekančio žaidimo vadovas.

ENTUZIAZMAS iš karto pasičiupo EUFORIJĄ už rankos ir džiaugsmingai pradėjo šokti. LAIMĖ tuo metu taip šokinėjo, kad net įtikino ABEJONES. Tik viena APATIJA, kurios niekuomet niekas nedomino, atsisakė dalyvauti žaidime. TIESA nutarė niekur nesislėpti, nes ją visuomet suranda. PASIDIDŽIAVIMAS pareiškė, kad šis žaidimas yra kvailas ir niekas jo nedomina, išskyrus jį patį. BAILUMAS nenorėjo rizikuoti.-Vienas, du, trys...,-pradėjo skaičiuoti BEPROTYBĖ.

Pirmoji pasislėpė TINGINYSTĖ. Ji paprasčiausiai atsigulė už artimiausio akmens.

TIKĖJIMAS pakilo į dangų, o PAVYDAS rado prieglobstį TRIUMFO šešėlyje, kuris savo jėgomis užkopė į patį aukščiausią kalną.

MANDAGUMAS ilgai negalėjo niekur pasislėpti, nes galvojo, kad kekviena vieta yra daugiau ar mažiau tinkama kitam jo draugui.

GROŽIS pasislėpė krištoliniame upelyje, BAILUMAS - medžio urve.

EGOIZMAS susirado tiktai jam šiltą ir patogią vietelę.

MELAS pasislėpė vandenyno gelmėje (bet iš tikrųjų - vaivorykštėje)

Vulkano krateryje pasislėpė AISTRA.

UŽMARŠUMAS net neatsiminė, kur slėpėsi, bet visiškai nesvarbu.

Kada BEPROTYBĖ suskaičiavo iki 999 999, MEILĖ vis dar ieškojo vietos kur pasislėpti, bet visos vietos jau buvo užimtos.

-Milijonas! - pasakė BEPROTYSTĖ ir pradėjo paieškas. Iš karto ji surado TINGĖJIMĄ. Po to ji išgirdo, kaip TIKĖJIMAS ginčijasi su Dievu. AISTRĄ išdavė vulkano drebėjimas. BEPROTYBĖ pamačiusi kur slepiasi PAVYDAS, iš karto suprato, kur slepiasi TRIUMFAS. EGOIZMO net nereikėjo ieškoti, nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje, ir pačios bitės jį iš ten išvarė. Pavargusi BEPROTYBĖ pamatė upelį, norėjo atsigerti ir surado GROŽĮ. O ABEJONĖS sėdėjo ant tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti, kurioje pusėje joms pasislėpti. Visi buvo surasti: TALENTAS - žalioje vešlioje žolėje, NUOBODUMAS - tamsioje uoloje, MELAS - vaivorykštėje (bet iš tikrųjų jis slėpėsi vandenyno gelmėje).
Tik MEILĖS niekaip negalėjo atrasti. BEPROTYBĖ jos ieškojo už kiekvieno medžio, kiekvienam upelyje, kiekvieno kalno viršūnėje, kol pagaliau nutarė paieškoti rožių krūme. Kai ji praskleidė rožių krūmo šakas, išgirdo verksmą - rožių krūmo spygliai skaudžiai išdūrė MEILĖS akis. BEPROTYBĖ išsigandusi, nežinojo ką toliau daryti, pradėjo verkti, atsiprašinėti, kad išpirktų savo kaltę, ir pažadėjo, kad nuo šiol visada bus MEILĖS palydove. Nuo to laiko, kai pirmą kartą pasaulyje buvo žaidžiamos slėpynės, MEILĖ tapo akla ir BEPROTYBĖ ją visada veda už rankos...