Namas prestižiniam Žirmūnų rajone. Butas Gedimino prospekte.
BMV, Lexus, Audi, Lambordini ir porą sporinių mašinyčių garaže.
Dešimtys keturračių ir motociklų.
Vilos Maljorkoje, Malibu, Barselonoje, Izraely ir kitur.
Dešimtys didžiulių spintų su vardiniais drabužiais.
Verslas klestintis ne tik Lietuvoje, bet ir užsieny.
Tėvai - gerbiamiausios personos Lietuvoje. Jie aukštuomenė.
Number 1.
Juodaplaukis vaikinas.
Visada pasitempęs ir skaniai kvepiantis.
Tryskart išrinktas geidžiamiausių Lietuvos viengungiu.
Jo trokšta visos. Nuo 13 iki 70.
Jis megėjas paišdykauti ir mesti. Mačio Number 1.

Ji gyvena mažame, aptriušusiame bute.
Kambariu dalinasi su dviem sesėm ir jų nesantuokiniais vaikais.
Tėvo nė akyse nematė, o motina - girtuoklė su daugybė vaikų.
Ji akyse nematė vardiniu drabužių, ji buvo paprasta.
Baigė mokyklą su pagyrimu, bet toliau mokytis nestojo. Nėra pinigų. Šeimoje penki vaikai, kurie reikalauja valgio. Ji vos galą su galu sudarė. O visi jai tokie nedėkingi...
Vakar sesė atsivedė kažkokį girtuoklį ir pristatė jį kaip naująjį jos numylėtinį. Kacia suprato - jai reikia nešdintis. Ji čia nereikalinga.
Su ašarom akyse ir mažyčiu lagaminėliu ji iškeliavo iš namų. Nieko neturėjo. Darbo taip pat.
Kol rado darbą - nakvojo lauke arba benamių prieglaudose. Kelis kartus ją norėjo apvogti, bet ji apsigynė. Išmoko iš patėvių ir kitų vyriškių, kuriuos matydavo namie.
Ji neturėjo nei draugų, nei giminaičių. Ji buvo įvaikinta. Ji visada savo namuose buvo pastumdelė.

Eilinę dieną jis praleido Vichi parke. Nieko neveikė. Kaitinosi saulutėje ir mėgavosi gyvenimu.
Jam nieko netruko. Prie šono turėjo naująją draugę - ji jam visai nerūpėjo, bet ji turėjo nuostabius papukus.
Prieš nerdamas į baseiną jis užkliūdė naująją padavėją ir akies kampeliu pastebėjo, kad ji krenta su juo į baseiną.
Jis nusijuokė. Mintyse pagalvjo "kažkas lėks iš darbo". Tada išnėrė. Prieš jo akis pasirodė modelis.
Ta prasme, gražiausias kada nors matytas šlapias žmogus.
Jis visai pamiršo ta kvaila padavėja, jis žvelgė į jį.
Jos akys degė. Dėgė kažkokia aistra, kurios jis niekada dar nėra matęs.
Tada jis pametė kontaktą su jos akim, išgirdo žodžius:
- Katerina, ką tu čia darai? Lipk greičiau iš baseino ir kraukis daiktus. Tu atleista.-išbėrė žodžius Aneta, parko prižiūrėtoja.
Nuostabioji deivė pažvelgė į mane, jos akys akimirksiu pasikeitė, jose kaupėsi ašaros. Ji ištarė:
- Ačiū už tai, kad leidai pasižiūrėt į tave. Tai buvo nuostabiausia akimirka mano gyvenime.
Jai lipant laiptais, jis pastebėjo kokia jinai kudutė - šlapia padavėjos uniforma ant jos kabojo kaip maišas, rankos buvo kaulėtos, kojos mažai kuo skyrėsi, ji atrodė taip, kaip nori atrodyti visi modeliai.
Tada jis suprato ką padaręs. Jis norėjo kažką padaryt, norėjo ją sustabdyt, bet peroksidinė blondinė, panelė,kurią jis šiandien turės, įsisiurbė į jo glotnias lūpas.

Kacia jautėsi laimingiausia pasauly. Aišku, gaila, akd neteko darbo, bet ji pamatė svajonių jaunikį!!!
Pamatė Dima. Matė,kaip jo panelė bučiavo jį, ji nesitikėjo, kad jis gali ją mylėt, bet kodėl jis taip į ją žiūrėjo?
Mergaitei pasirodė keista.

Prabėgo porą mėnesių. Atėjo labai karšta vasara.
Kacia susirado naują darbą naktiniame klube. Jos darbas buvo visai nesunkus, bet toks apmokamas!!! Ji pati stebėjosi... Jai reikėjo palaikyt kompaniją į klubą atvykusiem klijientam. Ne, ji neteikė sekso paslaugų, tieisog su jais bendravo. Niekada negerdavo jų pirktų kokteilių, jiem nematant išpildavo juos į vazonus ar šiaip kur.
Iki šiol akyse stovėdama girtos motinos paveikslas... Jau daug laiko praėjo, kaip ji juos matė.
Tačiau dabar, įsidarbinus jai čia, jie pradėjo rodytis jos akyraty. Jai tai nelabai patiko. Ji nenorėjo prisimint praeities.

Dima grįžo iš Ispanijos. Buvo įdegęs ir gražus.
Nuskubėjo į mėgstamiausią klubą, kuriame jau ilgą laiką nesilankė.
Geriant eilinią taurelę viskio jis pamatė ją. Žalia suknelė vilkinčia panelė, kuri stovėjo prie baro ir šnekučiavosi su jo tėvu.
Jis buvo visiškai girtas, todėl net nesusimąstydamas paliko visas peroksidines blondines ir nuskubėjo pas ją. Vėl susidūrė su tom rudom akim...
Visą vakarą jis praleido jos draugijoje.
Tačiau palikt jos neketino. Pasisodino ją į Lexus'ą ir nuvežė į Gedimino prospektą.
Taip, jam ji eilinis nuotykis, bet jai - gyvenimo meilė. Gyvenimo džiaugsmas.

Tačiau jis net nenumanė, kad praėjus keliem metam, jis vėl ją sutiks. Sutiks nebe tokiom aplinkybėm. Jis nesuprato, kodėl jo širdis tokia tuščia ir kodėl jo jau nebetraukia nuotykiai.
Tiesa, jis ir toliau mylėjosi su visom gražuolėm, bet nejautė to, ką jautė būdamas su ja.
Jinai paliko neišdildoma įspūdį.
Jam teko vesti. Vedė jisai moterį, kurios tėvas buvo jų šeimos senas draugas. Jis jos nemylėjo. Jinai jį mylėjo iki sielos gelmių.

Kacia neištekėjo. Liko vieniša, bet ne viena. Jos širdelėj buvo mažytė mergytė. Mergytė, kurios ji taip ilgai laukė.
Ji pagimdė būdama 20-ies. Dabar jai 26, jam 30. Ji girdėjo, kad jis vedė. Ne, jinai neverkė, tačiau jos dukrytė verkė. Samanta viską suprato. Suprato, kad jos tėvelis veda ne mamytę, bet kitą moterį. Ji ilgai verkė...

Praėjo dešimt metų.
Katerina apgynė magistro laipsnį. Buvo gerbiama advokatė. Jau daug dažniau ji išvykdavo su dukrele į užsienį.
Atostogų. Jai buvo viskas gerai.
Ji buvo laiminga.
Jos gyvenimas tapo toks, apie kokį ji ir svajojo. Trūko tik jo.

Samanta šventė savo šešioliką gimtadienį. Ji turėjo nuostabią mamą, kurį jai davė viską, ko troško jos širdis, bet ji niekada nejautė vyriškos meilės.
Jai labai to trūko.
Ji pasimylėjo būdama keturiolikos, ir dėl to kaltino tėvą.

Jo gyvenimas susiklostė ne taip, kaip jis norėjo. Sendamas jis pradėjo suprast, kad ta moterį, labai panašią į deivą jis mylėjo. Ir myli.
Jis negalėjo sau atleist, kad ją paliko. Jis ilgai ieškojo jos, bet nerado.
Ieškojo visose aukštuomenės kronikos, bet jis nežinojo, kad ji vargšė.

Buvo eilinė darbo diena, tačiau Dimui ji bus išskirtinė.
Prieš eidamas į darbą jis užsuko į naująją sūnaus mokyklą. Išlydėjo jį.
Išeidamas susidūrė su aukšta, liekna mergaite. Jis ketino atsiprašyti, bet susidūrė su jos akimis. Vėl skausmas galvoj. Mintys. Jų daug. "Negali būti."
Jis sutriko, bet mergaitė ne. Ji tarė :
- Labas tėti. Aš jau senai su tavim norėjau susipažinti. Ko tu toks išsigandęs? Nebijok, aš nepadarysiu tau to, ką tu padarei man ir mano mamai. Taip, mamai. Tavo tas modelis, ta dievė, apie kurią sapaliojai ištisus metus yra mano mama. Aš esu judviejų vaikas. Taip taip. Mano mama labai tave mylėjo ir tebemyli, bet tu... Nedėkingas šliužas...
- Ką tu čia nusišneki, mergyt? - jis niekada nepasiduodavo jausmams, buvo beširdis. Išskyrus tuos kartus, kai buvo sutikęs tą deivę...
- Neprisimeni kas buvo prieš septynioliką metų? Klubas, mama, Lexus, Gedimino prospektas? Primint? - ji padavė jam deivės nuotrauką ir jis neteko žado.

Tobulumas, vonia, jos nuogas kūnas, skaistybė. Tą naktį jis gavo viską apie ką svajojo. Taip pat ir vaiką.
Tačiau Dievas nedovajoja tokių klaidų. Jam neteko arčiau susipažinti su šiom dviem asmenybėm.
Mažąją - mamos akių ir jo tamsių plaukų, užsispyrusio charakterio ir nuoširdžios šyosenos.
Vyresniąją - ta deivę, kurią jis pamilo iš primo žvilgsnio.
Mirė jo tėvas, ir jis,kaip vyriausias sūnus, turėjo išvykti. Jis bandė susisiekti su jom. bet jam nepasisekė.

Prieš pat mirtį jis kaltino save. Kaltino dėl to, kad pražiopsojo savo meilę.

Prieš pat mirtį, jį aplankė moteris.
Ji pasilenkė prie jo ir tarė:
- Tėveli, tai, kad tu mūsų nemylėjai, nereiškia, kad mes tavęs nemylėjome. Tavo nuotrauka iki šiol kaba mūsų svetainėje. Aš žinau, kad mam tave iš tiesų mylėjo. Ji slėpė tavo nuotrauka po anklodę... Tėti, ji prašė perduoti tau šitą...
Jis pamatė savo senąjį, gražųjį, vertingąjį laikrodį, kuri manė pametęs.
- Tėti, tu apie mus nieko nežinau, tačiau prieš mirtį mamai pažadėjau, kad vsiką tau papasakosiu...
Tau išėjus po lemtingos nakties mam grįžo namo. Trys mėnesius dar dirbo tame klube, bet pradėjo ryškėti pilvukas. Ją išvarė iš ten. Ji dažnai vakarais stebėdavo tave. Matė, kaip tu su visom peroksidinėm kekšėm duodies ir nenorėjo tavęs liūdint. Nenorėjo apriboti tavo laisvės. Ji linkėjo tau tik gera, nros pati kentėjo.
Man gimus ją išvarė iš buto, kurį jinai nuomovosi. Jai buvo labai sunku, tačiau ji neprašė pagalbos. Mane atidavė senelei, nors tai buvo toks sprendinys, dėl kurio ji visą gyvenimą gailėjosi, bet aš jos nekaltinu. Man šis randas net pradeda patikti, - ji atkišo kairiąją ranką, kuri buvo subjaurota peilio ašmenim, - Ji dirbo dviejuose darbuose. Kai man suėjo dveji, jinai leido mane į darželį. Tu žinai, ji visą gyvenimą plūšėjo per du, kartais net trys darbus, o tuo laiku tu viską turėjai.
Kai man suėjo šešeri, mūsų gyvenimas pagerėjo. Mama įsidarbino į firmą sekretore, vadovam ji patiko, jie padengė studijų lėšas. Ji tapo advokate. Geriausia savp sryties specialiste. Tai ji tvarkė tavo dokumetus, nors niekada nepasirodydavo.
- Aš bandžiau jūsų ieškoti po mūsų susitikimo, bet jūsų nebuvo... Lyg prasmeigėt skersai žemės...
- Tu ieškojai mūsų ne ten. Mes niekada nebuvom aukštuomenė, mama kilusi iš varguomenės. Tėtuk, mama mirė prieš mėnesį, nepalik manęs...
- Mirė? - atsikvėpimas, - nuo ko?
- Kraujo vėžys. Ji buvo darbocholikė.

Prieš pat mirtį jis sužinojo, kad buvo reikalingas tom dviem moterim, kurių nepažino. Jis net nenutuokė, kiek ašarų dėl jo buvo išlieta, jie nežiojo, kad iš tiesų Kateriną nužudė jo motiną, po to lemtingo Samantos pasisakymo mokykloje, nepraėjus nė dviem metam. Samanta buvo vieniška ir viena, tačiau ją šildė motinos meilė.