Aš būsiu kažkuo

Iš pradžių aš norėjau parašyt šios dienos įpūdžius, tačiau vėliau užkvaršino man galvą su "talentu", taigi, nusprendžiau parašyti "meną", o tada sklerozė pasitraukė, ir aš prisiminiau, kad aš nesu gabi. Rašysiu eilinę nesąmonę.
Žinau, kad šitas mano nemąnones labai vertins mūsų palikuonis. Juk aš būsiu žymi asmenybė, kažką padarius žmonijai.
Aš dar nesukūriau planą, bet žinau - padėsiu aš tiem dvikojam šliužam, kurie skaudina vienas kitą.
Gal atrasiu kokią "grožio formulę", kad baisiausios planetos merginos suprastų, kaip sunku būti gražuoliai. Kad jos mylėtų save tokią, kokios jos yra.
O gal padėsiu aš vyrams. Sumaišysiu tokius vaistus, kuriuos išgėrę vyrai pritrauktų visas moterys be išimties. Ir ilgai ir laimingai mėgautusi jomis lovoje.
Gal šaus į galvą beprotiška mintis dėl planetos senukų - atrasiu jie jaunystės eleksyrą, ar vaistą,kuris padėtų nugyventi prasmingai ir neskaudmingai paskutinius gyvenimo metelius.
O gal atrasiu aš vaistą, kuris išgydis visas ligas.
Visai įmanoma, kad išpopuliarėsiu kaip geriausia oratorė. Juk liežuvis mano ne šiaip užima vietą burnoje, bet ir sugeba suregsti porą, kartais net prasmingų sakinių.
O gal, man visai nerūpės pasaulio gelbėjimas? Gal aš būsu, tik šiaip, fainų tūsų rengėja?
Kad ir kas bebūčiau, žinau vieną - kažkam vistiek būsiu pasaulio stebuklas.

Svarbiausia, kad neprarasčiau žmogiškumo.