Prieš sutikdama Mantą ji buvo labai laiminga su Nojum. Jie buvo tobula pora, visi jiem pavydėjo. Jis planavo vestuves, jis planavo jūsų ateitį, tu džiaugiaisi su juo ir niekada negalėjai pagalvot, kad su tavim gali atsitikti taip...
Su Mantu ji niekada nesipyko, jis padėdavo jai atlikti namų darbus, kantriai aiškino kiekvieną smulkmeną, jis padėjo jai atsistoti ant kojų po mamos mirties... Jis atleisdavo, kai ji paslysdavo ir prisimindavo ateitį. Jis tikėjo ją, o jai tai buvo svarbu.
Po eilinio šeštadienio pasisedėjimo pas jį, jis palydėjo Pauliną beveik iki namų ir nuskubėjo namo. Paulina lėtai eidama sutiko Gustę, savo ex draugę, kurį dabar, kaip ir ji - buvo metusi visą mėšlą ir gyveno normalų gyvenimą. Net studijavo.
Jos senai nesimatė, todėl Paulina priimė pasiūlymą vykti kartu į tūsą. Ji nemanė, kad bus ilgai. Ji net nenorėjo prisigerti.
Atėjusi į vakarėlį ji nustebo - ten buvo miesto elita, kurios jinai visiškai nepažinojo. Ji buvo nustebinta, kaip visi ją draugiškai priimė. Iš pradžių ji nekreipė į nieką dėmesio, juk ji myli Nojų, bet įžengus tam angelui viskas pasikeitė...
Mantas visiška priešingybė Nojaus - jis blondinas, atletiškas, soliariuminis ir laabai stilingas. Jis žavi visas paneles. Anksčiau jai teko girdėti apie jį, bet ji namanė, kad jis TOKS. Dievaž, kaip ji kaifavo, kai jis laikė jos liemeni visai arti savęs, kaip jis ją bučiavo, kaip lietė... Čia buvo pirmas kartas, kai ji ajutė tokią aistrą... Ji norėjo eiti iki galo, bet jiem sutrukdė...
Praėjo keletą savaičių, jos aistra auga kaip ant mielių, bet jis nesirodė. Nojus, vargšelis Nojus visai nepastebėjo, kad kažkas pasikeitė, ir šiaip, jis buvo užsiemęs mokslu - norėjo gerai išlaikyti matematikos egzaminą ir įstot į svajojamą profesiją... Paulina pradėjo pastebėti, kad jis ją erzina... Erzina jo noras būti visada teisiam, noras auklėti ją, bekraštis globojimas.
Ji jau beveik užmiršo Mantui jaustą aistrą ir rūkė Maximos pakrašty, kai prie jos sustojo juodas Porsche. Lėtai nusileidus langui, ji pamatė nuostabius tamsius akinius ir melodinga balsą:
- Paulina? Blemba, kaip aš ilgai tavęs ieškojau, sėsk.
Vėliau viskas sukosi kaip pagreitintam kine - pokalbiai, žvilgsniai, bučiniai, glamonės... ir Nojaus skambutis reikalaujantis tučtuojau ateit pas jį. Atseit labai svarbią naujieną turi, kuri negali palaukti... Mantas neparodė, kad yra nusivylęs, tik šypsojosi ir švelniai žvelgė į ją gintarinėm akim...
- Paulina, mes sužinojome paskutinius egzamino rezultatus!!! Tu gali patikėti???? Aš be tavęs nenorėjau žiūrėti...
Paulina nelabai klausė, tik nužygiavo rpie kompiuteriaus.
Surinko: Paulina Bankauskaitė.
Matematikos brandos egzamino rezultatas - 91%
- Čia rimtaaaaai???? - sušuko Nojus. - Negali būt!!! Juk buvo taip sunku, ir tu taip išlaikei??? Juk tu tokia kvaila...
- Kąąą? - Paulina pati negalėjo patikėti ką mato, ji bandė prisiminti, kaip Nojus jai aiškino matematiką, bet... jis aiškino klaidingai... juk jos mama buvo matematikos fakulteto dekanė... Jos kraujy matematika...
- Paulina, juk tu pati supranti, kad tu kvailesnė už mane, ane??? Velnias, negaliu patikėt, kažkokia narkomanė geriau supranta matematiką, nei aš... Juk aš, tai AŠ tave ištraukiau iš tos skylės...
Tada jis sugriebė jos ranką,atsegė kalnias ir bandė ją tenai įgrūst:
- Juk tu tinki tik tam!!! Tu tinki maloninti vaikiną, t.y.mane!!! Oooo... Tu mane davei vos porą kartų, ir nė karto manęs nemaloninai...
Nojaus šauksmas, namuose aidas. Paulina išėjo iš jo namų, Bėgo verkdama ir nieko nematydama...
Ji norėjo šaukti, rėkti, visiškai nieko negalvoti... Taip, išlaikyti visi egzaminai... taip, tėvas patenkintas, juk geriau ir negalėjo būti - lietuvių 69%, matematika 91%, anglu 83%, chemija 95%. O ji... ne, ji nekalikė. Jos gera atmintis. Ji niekada ilgai nesėdėdavo prie pamokų, ji...
Surinko numerį. Jinai jį mokėjau mintinai, bet senai jį rinko.
- Turi?
- Taip.
- Kaip visada.
Po pusvalandžio jos rankoje gulėjo trys tabletės. Jos vitaminai. Jos antroji aistra. Jos silpnybė. Jos geriausias draugas. Ratai. Ecstazy.
Dar po pusvalandžio ji jautėsi kaip naujai gimusi.
Jai rodės, kad iki nukritimo klube. STaiga į jos lūpas įsisiurbė Gustė.
- Tu pasineeeešusi?
- Jooo!!!!
- Mes kaaaaip visaaaad!! Einam, tavęs ieškojo Mantelis.
Ilgas šokimas, paskui Mantas su Paulina dingo. Atsirado jie Manto bute. Jų laukė nuostabi naktis.
Mantas dar nė akrto nebuvo sutikęs tokios karštos ir nuostabios merginos kaip Paulina. Jam net netrukdė tai, kad ji visą laiką buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Jis ją taaaip pamylėjo. Dar niekada gyvenime nejautė tokio orgazmo. Vos jam baigus, jis norėjo vėl jos ragaut...
O jai praėjo narkotikų poveikis. Prasidėjo lomkė. Ji nesuprato ką padarė... Juk jis didžiausias mergišius!
Laikui bėgant ji pamiršo apie šį nutikimą, pradėjo gyventi lyg ir normalų gyvenimą. Tiesa, ji metė Nojų, nors jis daug kartų buvo atėjąs ir atsiprašinėjo... Tačiau jos širdis priklausė kitam.
Paulina įstojo į ekonomikos fakultetą, pradėjo mokytis. Tėvas ją didžiavosi. Vaikinai lipte lipo, bet dabar... Dabar ji vėl pradėjo kartais vartoti. Tiesa, labai retai, tik tokiais atvejais, kai ji labai ilgėdavosi Manto...
Mantas populiarus miesto vaikinas, ji dažnai girdėdavo apie jo rengiamus tūsus, apie jo pakabintas mergas... Jinai tyliai kentė... Ji suprato, kad jis NESAKĖ, kad ją myli.
Po lemtingo vakaro prabėgus porai mėnesių, ji buvo labai palūžusi. Laukė savo dilerio. Laukė labai neramiai. Vaikščiojo ratais, tupėjo, sėdėjo, vaikščiojo... Praradusi visą viltį ji išėjo namo ir nepamatė atvažiuojančios mašinos. Dužo langas, akinias nuskrido, klykiantys jaunimas, senelės... Gulinti ant žemės šviesiaplaukė mergina.
Sirenos. Balto chalato savinnikas palikęs prie jos. Visiška tamsuma. Tuštuma. Akys. Šviesa. Pypsėjimas. Ji gyva.