Meilė - kas tai? Iš savo patirties negalėčiau pasakyti, nes nebuvau su ją susidūrusi, o gal, nepastebėjau, kad mylėjau. Aš nieakm rimtai nesakiau "myliu", sakiau tik "patinki". Girdint žodį "myliu", aš nemanau, kad tai rimtai. Meilė būna įvairi - meilė gyvūnams, sportui, namams, darbui, žmogui.
Žinot kas mane labai pyktina? Draugaudamos poros klausia vienas kito "O galima man eiti ten ir ten?" Nu fak! Arba aš buka, arba visi, kas taip daro yra buki. Aš nesuprantu, kokią teisę antroji pusė turi, kad draustų kažką daryti? Kad vadovautų ir suvarytų? O gal... Čia aš blogai meilės sąlygas suprantu? Gal reikia vsiką drausti, pavyduliauti ir nesveikai būti prisirišusiam? Jei taip, tada aš pasuoju. Man to nereikia. Geriau būsiu amžinai vieniša.
Manau, draugaudavi žmonės turi pasitikėti. Pasitikėdami jie išlaikys žmogų prie savęs. Jie susidoros su iškylusiom problemom.
Rimtai, jei mano vaikinas pasakytų: "Tu neik ten, nes bus tavo klasiokai, kurie man nepatinka". Aš jam atsakyčiau: "Ką? Ką tu darai? Kokią tisę turi man vadovauti?" Eina jie šikt. Mes gyvename pasaulyje, kur visi yra lygūs. Visi turi teisę būt laisvi ir savorankiškai, nevaržomai galvoti.
Kita situacija, kuri mane nervina draugaujant - tai amžinas buvimas su vaikino draugais. Draugaudama aš turiu pamiršti savo drauges, bendrauti su jo draugų draugėmis. Polnyj pzdc. Man yra įperšamos panos, kurios galbūt, man visai nepatinka. Ne. Nenorėčiau, kad taip būtų. Visą savo laisvą laiką aš neskirčiau vien tik jam, aš juo dalinčiausi ir su draugais. Juk "Vaikinai išeina ir ateina, o draugai lieka visam laikui."
Nepatiktų ir tai, kad jis man aiškintų ką ir kaip rengtis. Aš turiu savo stilių, drabužius, kurie man patinka, taigi - neturiu paisyti kažkieno norų ir rengtis kaip man nepatinka ir nepatogu. Taigi - rengiuosi taip, kaip noriu.
Mano nuomonės nepaisymas. Aš esu pakankamai protinga asmenybė ir norėčiau, kad jis paisytų mano pomėgius, norus, svajones ir planus. Mes esame skirtingi, todėl turime vienas kitą išklausyti.
Ir vienas svarbiausias dalykas - niekada neatleisčiau smurto. Mano senelis nemušė senelės, mano tėvas nemušė mamos, dėdė - tetos. Aš užaugau darnioje šeimoje ir man kraupu daros, kai pamatau smurtaujanti vaikiną. Ne. To aš neatleisčiau. Neištikimybę - taip, bet tai - ne. Galbūt aš esu kažkokia lepunėlė ir nidatroga, gal tai nėra toks baisus dalykas, koks man atrodo, bet aš sakau - NE.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą