Antradienio rytas prasidėjo audringai - su pykčiu dėl automobilio, dėl nuovargio ir streso prieš rusų kalbos įskaitą. Pramiegojau. Atsikėliau 08:23. Jei važiuočiau į mokyklą autobusu - vsio. Viską pražiopsojau, bet manęs laukė baltas pastaaatas, kuris, dėja, nelabai ir baltas buvo:D Tiksliau pilkai-juodai-baltokas. Greitai išsilakstė visi miegai ir pakylau iš nuostabaus sapnų guolio, kad patikrinti savo mokslo žinias.
Po daugumos skambučių ir žinučių, 09:15 buvau Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio Gimnazijos teritorijoje. Žygiavau pakyliai nusiteikusi ir su šypsena veida. Taip buvo iki įžengiant į koridorių, kuriame karaliavo sąmyšis, baimė ir stresas. Visi perbalę, uniformuoti, sijuonuoti ir kaklarištuoti. Rankos užimtos kygomis, liežuvis kalba sau. Su kitais liežuviais.
Lemtingas durų atvėrimas ir Edgaras L., Augu, Veslava ir Beata įžengė į pasiruošimo patalpą.Prieš įžengiant dar spėjau pagalvot "Tik ne apie internetą..." Lapeliai su bilietų numeriais. 6 Bilietas. Internetas. Galvoju "Zjbs". Atsisėdau, Rašau. Regis, visai normaliai. Susižvalgau - neberašo kažko kiti... Rašau toliau. Baigiau rašyt monologą, sako - laikas baigėsi. Padėkite tušinukus ir eikite. Sieloje mirkteli baimė ir greitai pabėga. Velnias, visai nepasižiūrėjau dialogo.
Pyktas Aleksonienės veidas, rimta Klimantavičienė.
- Laba diena.
- Ničivo nipanimaju, po-ruski požalusta.
- Zdrastvujte.
- Ja Vėsia..., učenki A.
- Ja Beata...
- Naš biliet nomer 7... Oj, 6.
Ir tararaaaa....
Dabar tik susimąsčiau, kad nepasakiau, kad mano tema "Internetas", o gal ir pasakiau, bet mano organizmas, bandydamas pašalinti neigiamą informaciją ištrynė tai iš mano smegenų.
Regis, visai neblogai atskiau monologą. Ji lingavo ir šypsojosi. Dialogas kitas reikalas. Visiškai sumautas šūūdelis. Suklydau 100procentinia. Mano argumentai - tas pats tik kitaip suformuluota. Pabaiga visai gera.
Beata - ja saglasna s tvojom mnenijam...
Vėsia- xorošo.
Pas mane parašyta buvo "vaš sabisednik nesoglasen s vami. Ostantis pri svojom mneniju"
Aleksonienė paklausė:
- Znaeš li, kuda budiš postupat?
Tai man buvo kaip pirmoji pagalba. Visą romaną pasakiau:
- Da, ja uže davno znaju. Kakta ras, v 6kl ja smotrela film pra advakatav.. Ot tex por ja im xociu byt. Konecno, s godami mojo rishenie minialas, ja xotela byt žurnalistam, administratoram, no teper snova xiciu byt advokatom.
Dėja, Beata šis klausimas buvo sunkus. Vėliau Aleksnonienė "sodino" ją kitais klausimais. Manęs nebeklausinėjo.
Išėjom iš tenai. Dalinomės įspūdžiai su draugais. Regis, ne mes vienos taip susiparinom...

Po viso šio košmano,aš, Milana, Edita, Jolanta ir Vika nuvarėm važinėtis. Iš pradžiu mano mašina, o vėliau persėdom į Mel. Man tai kažkaip tas pats buvo, tai nieko nesakiau;D Pasikalbėjom ir apie 12h nusprendžiau varyt namo, tačiau tenai netraukė. Nuvažiavau pas Dianą, pasivažinėjome. Grįžusi namo pradėjau plaut mašiną. Ta prasme, ne tik plaut, bet ir siurbt, ir blizgint. Dabar nebus taip gėda su ją kur nors pasirodyt;D Sun.
Vėliau dar suvalgiau čipsų ir išdėriau arbatą su Dianą. Dabra laiminga, atvežusi senelę sėdžiu prie pc. Skaitau apie B2G ir vyliuosi, kad mane atrinks savanoriu:] Davaaja, laikykit už mane špygas, ok?:]**