Tu įsiveržei į mano gyvenimą kaip uraganas, sugriovei mano senąjį pasaulį.
Bandžiau statyti viską iš naujo, kartu su tavimi. Buvo viskas gražu. Tu švietei man kaip saulė suteikdama vilčių ir jėgų, tačiau aš negalvojau, kad gali ateiti žiema ir tada ji atėjo.
Tu išėjai išsinešdama mano širdį su savimi. Tavo tobulumui nėra ribų, kaip ir nėra siūlų, kuriais įmanoma būtų susiūti visas žaizdas...